Nacionalinė vartotojų konfederacija

 

-----------------------------------------------------------------------------

Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba

2010 03 31 LR Seimo Ekonomikos komitetui dėl karšto vandens tiekimo

2010 03 31 LR Seimo Ekonomikos komitetui dėl karšto vandens tiekimo

Gerbiami Seimo Ekonomikos komiteto nariai, nuo jūsų priklausys ar pašalinsite neapibrėžtumus, trukdančius naudotis pigiausiu (be tarpininkų) karšto vandens apsirūpinimo būdu ar atversite kelius perpardavinėjimui.

 

2010-03-30 Nr.BC- 24

 

 

 

LR Seimo Ekonomikos komitetui

 

 

Dėl projektų XIP-1744, XIP-1766 ir XIP-1820

 

KBC Asociacijos 2010-02-09 rašte Nr.BC-18 (toliau- Kreipimasis) išdėstyti argumentai, kuriais remiantis prašoma “skubos tvarka atšaukti Šilumos ūkio įstatymo (Įstatymas) 15 str. 2 p. 2009-05-12 pakeitimą, kaip korupcinį ir žalingą karšto vandens (KV) vartotojų interesams, nes jis atidarė kelius tarpininkams – fiktyviems “KV tiekėjams” ir sukūrė prielaidas pigiausio KV apsirūpinimo būdo panaikinimui.

 

Į Kreipimąsi pirmiausiai atsiliepė Seimo narys Saulius Stoma pateikdamas projektą XIP-1744, kuris ir išreiškia tiesioginį Įstatymo 15 str.2p. 2009-05-12 pakeitimo atšaukimą.

 

Seimo narė Birutė Vėsaitė (praeitos kadencijos Ekonomikos komiteto pirmininkė) matydama kaip buvo naudojamasi “esamo tiekėjo” sąvokos neapibrėžtumu, pateikė projektą XIP-1766, kuriame siūloma keisti viso 15 str. redakciją, kad “esamo tiekėjo” sąvoka ir jo pareigos būtų kuo aiškiau apibrėžtos.

 

Projektas XIP-1744 yra sudėtinė dalis projekto XIP-1766. Todėl pastarąjį galima traktuoti kaip dviejų Seimo narių siūlymą, labai aktualų ne tik Kaunui, bet ir trečdaliui Lietuvos KV vartotojų, kurie iki šiol naudojasi pigiausiu be tarpininkų KV apsirūpinimo būdu (daugiabučio šilumos punkte ruošia KV, kurio ruošimui šilumą ir geriamąjį vandenį perka tiesiogiai iš jų tiekėjų).

 

Atkreipiame dėmesį į žemiau išdėstytus faktus

 

1.Dėl „kardinalių prieštaravimų tarp Energetikos ir Aplinkos ministerijų, įgyvendinant pasirinktą apsirūpinimo KV būdą....“ (Energetikos ministerijos 2009-10-14 raštas Nr.(7.3-09)-3-1707, pridedame) dabar sukelta sumaištis ir brukamas fiktyvus KV tiekėjas.

 

Pastaba. Kaune tik 88 daugiabučiams KV tiekiamas iš grupinių boilerinių. Tai tik maža dalis iš beveik 5000 Kauno daugiabučių, kur KV ruošiamas jų šilumos punkte

 

2. Kai KV apsirūpinimo būdo įgyvendinimo teisinio reguliavimo mechanizmo galutinai suderinti nepavyko“ (pridėtas Energetikos ministerijos raštas), Energetikos ministerija ėmėsi agitacijos „už KV tiekėją“, klaidinant gyventojus totaliniu KV vogimu, teisės aktais nepagrįstais pažadais ir abejotinais duomenimis paremtais skaičiavimais (1 Priedas. str. „Sąžiningi gyventojai už karštą vandenį permoka 33 mln. Lt“)

 

2.1.Išsiaiškinome Kaip skaičiuoti tie milijonai? Kiek jų tenka Kaunui?

 

2008 metai Kaunas (pagal Kainų komisijos duomenis)

 

GV kiekis ant įvado (?)

 

 

tūkst.kub.m.

 

 

3876

 

 

Realizuota KV

 

 

tūkst.kub.m.

 

 

2959

 

 

Vandens nuostoliai

 

 

tūkst.kub.m.

 

%

 

 

917

 

24

 

 

Šilumos nuostoliai

 

 

tūkst.MWh

 

 

47

 

 

Šilumos kaina

 

 

ct/kWh

 

 

22,09

 

 

Nuostoliai

 

 

mln.Lt.

 

 

10,33

 

“Įmonės turėjo tik preliminarius KV suvartojimo kiekius, o netekčių dydis paskaičiuotas vidutiniškai pagal tuos namus, kuriuose įrengta ŠV ir KV bei apskaitos prietaisas prieš šilumokaitį“ (Kainų komisijos pirmininko pavaduotojas Danas Janulionis)

 

Pateikti duomenys klaidinantys, nes:

 

Pagal „Kauno energijos“ pateiktus duomenis Realizuota KV -3205 tūkst.kub.m. Tai reiškia, kad Vandens nuostoliai turėtų būti 671 tūkst.kub.m.(37 % mažesni).

 

Neaišku, kokių principų laikantis nustatytas „GV kiekis ant įvado“. Mūsų prašymu Dainavos seniūnijos daugiabučius administruojanti įmonė pateikė informaciją apie 45 daugiabučių šilumos punktuose įrengtus prieš KV šilumokaitį GV apskaitos prietaisus

 

„iš jų 1- nėra, 1- užstrigęs, visų kitų metrologinės patikros periodas pasibaigęs, šilumos punktų žurnaluose nėra įrašų apie GV tiekėjo atstovų apsilankymus, nes jie šilumos punktuose nesilanko“

 

2.2. Energetikos ministerijos str. skelbiama: „KV tiekėjo mokestis už naujų skaitiklių priežiūrą yra nuo kelių iki keliolikos kartų mažesnis nei gyventojai dabar permoka už „gyvatuką“

 

Gavome paaiškinimą - tokie skaičiavimai gauti įvertinus, kad „neapskaitoma 45% KV“

 

Kuo tikėti, kai tame pačiame straipsnyje vandens nuostoliai ir 24 ir 45 %?

 

2.3. Nepagrįstas bauginimas totaliniu KV vogimu

 

Pateikiame dviejų DNS bendrijų nuostolių KV sistemoje ir šilumos „gyvatukui“ suvestines (3 ir 4 Priedai), iš kurių matosi:

  • Metiniai nuostoliai KV sistemoje svyruoja nuo 8 iki 16 %
  • Šiluma KV temperatūros palaikymui („gyvatukui“) 63-68 kWh (bendrija „Žilvitis) ir 70-80kWh (nešildymo sezono metu 380-ji bendrija)
  • Sunaudotos šilumos „gyvatukui“ svyravimas labai priklauso nuo KV deklaravimo vienalaikiškumo ir tikslumo Tačiau tai negalima laikyti „KV vogimu“;
  • Nenuspėjamą įtaką „gyvatukui“ ir galimą kaimynų „apvogimą“ turi gyventojų apmokestinimas pagal „vandens sunaudojimo normas“. Tačiau iki šiol toleruojami butai be vandens skaitiklių.

Pastaba: Prieš šilumokaičius įrengti geriamojo vandens ir butų KV skaitikliai metrologiškai netikrinti, vandens deklaravimas nebuvo kontroliuojamas

 

2.4. Vilionės pastoviu „gyvatuko“ mokesčiu

 

Aiškinomės: Ko siekiama tuo „pastoviu“ mokesčiu? Ar tai reiškia, kad ir nešildymo sezono metu nebus kreipiamas dėmesys į šilumos apskaitos prietaisu išmatuotą šilumą? Koks dokumentas įteisina tokį metodą?

 

Energetikos viceministro Henriko Bernatavičiaus pavedimu gautas ATSAKYMAS:

 

Taip, reikšmė kWh bus pastovi visus metus. Atskirus apskaitos prietaisus įvade jau dabar privaloma įrengti. Tačiau ne visi tiekėjai tai vykdo. Taip, nešildymo sezono metu išmatuotos šilumos kiekis KV ruošti ir cirkuliacijai, galės būti naudojamas analizėms, tačiau neturėtų būti „atraminiu“ išrašant sąskaitas buitiniams vartotojams“

 

Dokumentai ruošiami, kaip lydintys Šilumos ūkio įstatymo pakeitimą“

 

Tai reiškia, kad ruošiamas metodas, kai KV tiekėjai šilumą pirks pagal šilumos sunaudojimą, o parduos pagal Kainų komisijos nustatytas normas. Tai gali virsti geru bizniu, nes kaip matome kai kuriuose namuose šiluma “gyvatukui” 2-2,5 karto mažesnė nei norma.

 

Galima suprasti, kad tokiam unikaliam metodui dokumentai ruošiami „kaip lydintys“ Įstatymo pakeitimo Projektą XIP-1820.

 

3. Vandens skaitiklių aptarnavimo SITUACIJA KAUNE

 

3.1. Pagal galiojančias sutartis su UAB „Kauno vandenys“ už daugiabutyje sunaudotą vandenį atsiskaitoma tiesiogiai pagal butuose įrengtų šalto ir karšto vandens skaitiklių parodymus;

 

Tiems, kurie teigia, kad „geriamojo vandens tiekėjai neturėtų būti KV tiekėjais“ ir todėl jie, esą, negali už GV atsiskaityti prižiūrėdami KV skaitiklius,

 

PRIMENAME KV skaitiklio s ą v o k ą

 

KV skaitiklis – geriamojo vandens kiekio, tiekiamo su KV, matavimo prietaisas

 

3.2. V E Inspekcijos 2009-10-23 atliktu tyrimu nustatyta, kad Kaune:

  • KV skaitikliai priklauso vartotojams (t.y. iki šiol nevykdomas LR 1997 metų nutarimas Nr.1507);
  • KV skaitiklių metrologinė patikra neatliekama;
  • Prieš KV šilumokaičius ne visur įrengti Geriamojo vandens skaitikliai (pastaba: tokia situacija yra tik Kaune, Jurbarke ir Mažeikiuose)

3.3.Šalto vandens pardavimo mokestis 3,25 Lt. (be PVM) imamas nuo 2007 metų lapkričio. Per pardavimo mokestį sumokėta ~ 10 mln.Lt., tačiau pakeista šalto vandens skaitiklių tik apie 13%. Todėl “Kauno energijoje” kurti atskiras KV skaitiklių priežiūros struktūras- gyventojų lėšų švaistymas. Ekonomiškiau kurti perspektyvų šalto ir karšto vandens skaitiklių priežiūros ūkį “Kauno vandenyse”

 

3.4. GV sistemoje galimas kryžminis subsidijavimas

 

Daugiabutyje turime vieną GV įvadą. Kainų komisijos parengtame GV tiekimo ir nuotėkų tvarkymo kainų metodikos projekte leistini GV nuostoliai daugiabučių tinkluose nustatomi pagal GV įvadinę apskaitą, į kurią įeina ir GV, sunaudotas KV ruošimui. Todėl, KV ruošimui reikalingą GV perkant pagal apskaitos prietaisą, stovintį prieš šilumokaitį, galimas kryžminis subsidijavimas

 

Informacijai pateikiame vieno daugiabučio GV apskaitos suvestinę (5.Priedas), iš kurios matosi kaip keičiasi bendri GV nuostoliai ir GV nuostoliai KV sistemoje:

 

GV nuostoliai KV sistemoje sudarė 128,13 kub.m. (8,4%);

 

Bendrų GV nuostolių name beveik nėra 0,13 kub.m. (0,004%),

 

 

4. Tiems, kurie teigia, kad, esą, šilumos punkto įrengimų priklausomybė Šilumos tiekėjui, jam suteikia ir KV tiekimo prievolę, primename:

  • Šilumos punkto prižiūrėtojas pasirenkamas ir apmokamas teisės aktų numatyta tvarka. Jis atsako už KV įrengimų priežiūrą, KV kokybę ir pristatymą butams;
  • Šilumos tiekėjui už KV įrengimus mokama 5% didesnė šilumos kaina.

5. Paaiškėjo svarbus faktas:

 

Seimo narys Julius Veselka, teikdamas Įstatymo 15 str.1 ir 2 dalies pakeitimą Ekonomikos komiteto posėdyje (2009-05-06 Protokolo Nr.P-17) pateikė tokius argumentus:

 

Klaipėdos, Kauno ir kt. miestų savivaldybių daugiabučių gyventojai (vartotojai) naudojasi KV apsirūpinimo būdu, kai šiluma KV ruošti perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamas vanduo KV ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo. Todėl nėra būtinybės tokiems vartotojams nustatyti prievolės samdyti KV tiekėją“

 

/Seimo Teisės departamento išvada 2010-02-19 Nr.XIP-1744/

 

Tenka apgailestauti, kad minėti „argumentai“ liko tik Ekonomikos komiteto Protokole.

 

6. KV tiekėjo „pasirinkimo“ vajus vyksta teisinio nihilizmo atmosferoje

 

„Nuo 2010-05-01 esamos tvarkos, kai už geriamąjį vandenį KV ruošti gyventojai atsiskaito pagal bute esančių KV prietaisų rodmenis UAB „Kauno vandenims“, NEBELIKS

 

Pasirinkus KV tiekėju šilumos tiekėją, gyventojai už KV atsiskaitys pagal bute esančių KV prietaisų sodmenis. KV tiekėjui mokės nustatytą kainą už kub.m., pastovų mokestį už „gyvatuką“ ir skaitiklių priežiūrą.

 

Nusprendus apsirūpinti KV be KV tiekėjo (patiems) – gyventojai (administratorius ar kitas namo gyventojų įgaliotas asmuo) išsiskirstys ir apmokės visą name sunaudotą vandens ir šilumos kiekį, apskaitytus pagal įvadinius apskaitos prietaisus, bus patys atsakingi už vandens apskaitą butuose.

 

Nepasirinkus apsirūpinimo KV būdo, KV tiekėju tampa šilumos tiekėjas“

 

Tokia informacija skelbiama gyventojams siunčiamose UAB „Kauno vandenys“ sąskaitose! Ši informacija atspindi ištraukas iš Energetikos ministerijos ir Kainų komisijos Interneto svetainėse 2010-02-26 skelbtų straipsnių (žr.1.Priedas ir 2.Priedas).

 

Ką tokioje situacijoje (pačiame „pasirinkimo“ įkarštyje) turi daryti gyventojai, bendrijų pirmininkai, daugiabučių administratoriai? Kaip rinktis daugelį metų naudojamą, pigiausią be tarpininkų KV apsirūpinimo būdą, jei „esamos tvarkos nebeliks“?

 

Tai akivaizdus žmonių klaidinimas, nes Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (Energetikos ministro 2009-06-16 įsakymo Nr.1-95 redakcija) yra 289.3 p., kuriame tebegalioja „esama tvarka“.

 

Kainų Komisija savo kategoriškas nuostatas, kad „esamos tvarkos nebeliks“ straipsnyje Karšto vandens tiekėjo pasirinkimas . Ką daryti gyventojams?(2. Priedas) siekė pridengti vartotojų organizacijų atstovų pasitarimu (KPBC „Dainava“ 2010-03-01 raštas, pridedame)

 

Atkreipiame dėmesį, kad

 

Kainų komisija ir Energetikos ministerija 2010-02-26 straipsniuose skelbia (1.ir 2 Priedas), tai, ką Seimo narys Jurgis Razma Seime įregistravo tik 2010-03-17. Tai Projekte XIP-1820 siūlomas Įstatymo 15 str. 6 p. Šį punktą priėmus tikrai „esamos tvarkos nebeliks“! Kodėl tai skelbiama dar nepriėmus Projekto?

 

:

 

.

 

7. Projektas XIP-1820. Teikiamo svarstymui 15 str. 6 p. esmė:

 

„Vartotojams pasirinkus apsirūpinimo KV būdą be KV tiekėjo, vartotojus atstovaujantis asmuo perka KV ruošti reikalingą geriamą vandenį ir šilumą iš atitinkamų tiekėjų nustatyta tvarka kaip ir KV tiekėjas. Pasiskirstymo ir atsiskaitymo klausimus sprendžia patys vartotojai“.

 

Projekto rengėjas – Seimo narys Jurgis Razma su Energetikos ministerijos specialistais.

 

Projektas parengtas, siekiant užtikrinti teisingumo bei teisėtų lūkesčių įgyvendinimą, bei ginti KV vartotojų interesus“ (citata iš Projekto Aiškinamojo rašto)

 

 

Akivaizdu, kad tai būdo be KV tiekėjo sunaikinimas (pasirinkus būdą be KV tiekėjo, vartotojų atstovas turi elgtis kaip KV tiekėjas), todėl sunku suvokti, kur slypi „KV vartotojų interesų gynimas“.

 

Gerbiami Seimo Ekonomikos komiteto nariai, nuo jūsų priklausys ar pašalinsite neapibrėžtumus, trukdančius naudotis pigiausiu (be tarpininkų) KV apsirūpinimo būdu (Projektas XIP-1766), ar atversite kelius perpardavinėjimui ir grupiniams interesams (Projekto XIP-1820 15 str. 6 p.).

 

Pagarbiai,

 

Kauno bendruomenių centrų asociacijos

 

ir Nacionalinės vartotojų konfederacijos pavedimu

 

Kauno pilietinės bendruomenės centro „Dainava“

 

tarybos pirmininkė dr.Daiva Valentaitė