Nacionalinė vartotojų konfederacija

 

-----------------------------------------------------------------------------

Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba

2011 03 28 Dėl Energetikos ministerijos pareigūnų biurokratinių bei teisėkūros principus ignoruojančių veiksmų.

P r a š o m e Seimo kontrolierių įstaigos Vadovą nedelsiant imtis konkrečių veiksmų, kad būtų apginta Įstatyme numatyta pigiausio be tarpininkų apsirūpinimo KV būdo pasirinkimo teisė, kuri buvo paminta Energetikos ministerijos pareigūnų biurokratiniais bei teisėkūros principus ignoruojančiais veiksmais.

2010-12-06 Nr.343

 

LR Seimo kontrolierių įstaigos vadovui

 

ROMUI VALENTUKEVIČIUI

 

Dėl Energetikos ministerijos pareigūnų

 

biurokratinių bei teisėkūros principus ignoruojančių veiksmų,

 

rengiant ir tvirtinant naujas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles

 

( patvirtintas 2010-10-25 Energetikos ministro įsakymu Nr.1-297),

 

I. SITUACIJOS PRISTATYMAS

 

Šilumos ūkio įstatymo (Įstatymas) 2 str.2 p įteisintas tiesioginis be tarpininkų karštu vandeniu (KV) apsirūpinimo būdas šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo (toliau –TKVA būdas.

 

Šis būdas labai aktualus, kai KV ruošiamas daugiabučio šilumos punkte (Kaune tokių daugiabučių virš 90%). Tuomet nėra ir nereikia KV tiekėjo, nes už KV paruošimą, jo kokybę ir pristatymą butams yra atsakingas daugiabučio gyventojų lėšomis apmokamas pastato šildymo ir KV sistemų Prižiūrėtojas, kurio pasirinkimas, kvalifikacija, teisės ir pareigos reglamentuojamos poįstatyminiuose teisės aktuose (tarp jų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės). Šiame procese, kaip šilumos ir geriamojo vandens tiekėjai dalyvauja du lygiaverčiai partneriai, su kuriais daugiabučio gyventojai atsiskaito tiesiogiai be tarpininkų per tiekėjų pateiktas sąskaitas.

 

1.1. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pripažino (2009-03-12 raštas Nr.01EM-3-42, pridedame), kad:

  • TKVA būdas „yra pats pigiausias, nes nėra tarpininko“;
  • TKVA būdu naudojasi apie trečdalis Lietuvos KV vartotojų
  • Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (V.ž.,2009, Nr,1-14), kaip Įstatymo įgyvedinamasis teisės aktas, „pakankamai detaliai reglamentuoja KV ruošimą daugiabučio namo šilumos punkte“, naudojant TKVA būdą;
  • Sutinka su nuomone ir argumentais“ išdėstytais Kauno bendruomenių centrų (KBC) asociacijos raštuose (2009-02-10 ir 2008-06-20);
  • Diskusija dėl TKVA būdo kyla dėl Aplinkos ministerijos ir Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos nuomonės, kad minėtas būdas prieštarauja geriamojo vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo įstatymo nuostatoms“, Energetikos ministerija sutinka apsvarstyti minėtą klausimą“

1.2. Atsakydamas, į KBC asociacijos 2009-09-08 raštą JE LR Prezidentei „Dėl biurokratinių trukdymų naudotis tiesioginiu karštu vandeniu apsirūpinimo būdu“, Energetikos viceministras Henrikas Bernatavičius rašė (2009-10-14 raštas Nr.(7.3-09)-3-1707, pridedame):

 

dėl kardinalių prieštaravimų tarp Ministerijos ir Aplinkos ministerijos“, įgyvendinant TKVA būdą, „šio būdo įgyvendinimo teisinio reguliavimo mechanizmo kol kas galutinai suderinti nepavyko. Derybos tarp šių ministerijų, ieškant bendro sutarimo, bei harmonizuojant teisės aktų nuostatas tęsiamos“

 

1.3. Po biurokratinių „derybų“ Energetikos ministerija ėmėsi TKVA būdo sunaikinimo iniciatyvos. Per Seimo narį J.Razmą buvo pateiktas Įstatymo pakeitimo projektas XIP-1820, kurio paskutinį variantą XIP-1820(4) (pridedame) Seimui pateikė Ekonomikos komiteto pirmininkas. Šiuo pakeitimu TKVA būdas turėjo būti sunaikintas, nes 15 str.6p. įvedamas tarpininkas „atstovaujantis asmuo“, kuris turėjo elgtis kaip KV tiekėjas.

 

„15 str. 6.p. Vartotojams pasirinkus apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, kai šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo, vartotojai ir (ar) jiems atstovaujantis asmuo perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį ir šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“

 

Įstatymo pakeitimo projektas XIP-1820(4) Seimo posėdyje Nr.238 (2010-06-30) nepriimtas

 

II. DĖL BIUROKRATINIO IR ĮSTATYMO NUOSTATAS IŠKRAIPANČIO ATSAKYMO

 

toliau- Raštas (Energetikos Viceministro 2010-10-15 raštas Nr.(7.3-09)-3-2846, pridedame)

 

Energetikos viceministro Arvydo Darulio Raštas - atsakymas į Ministrui Pirmininkui parašytą viešą Kreipimąsi „Dėl vartotojams nenaudingo, visuomenės klaidinimu pagrįsto, biurokratinio KV tiekimo reglamentavimo“ (KBC asociacijos 2010-09-15 Kreipimąsi Nr.BC-26, pridedame)

 

Rašte ignoruojami visi Kreipimesi pateikti faktai, jų neaiškinant ir nepaneigiant. Paskutinis sakinys „klausimai susiję su geriamojo vandens tiekėjo veikla nėra Ministerijos kompetencijoje“ parodo biurokratinį nekorektiškumą, nes Raštas buvo rengiamas į Kreipimąsi, rašytą ne Energetikos ministrui, bet Premjerui, kurio žinioje yra visos ministerijos.

 

Rašte pateikta „Ministerijos specialistų nuomonė“, kad, esą, „1-uoju būdu KV tiekėjas yra šilumos tiekėjas, o 2-uoju atveju bet kuris asmuo, teisėtai užsiimantis KV tiekimo veikla“ – tai Įstatymo 2 str.2p.nuostatų laisva interpretacija, atskleidžianti Energetikos ministerijos pareigūnų ambicijas šilumos ūkio teisėkūroje būti aukščiau Seimo sprendimų. Minėta „nuomonė“ akivaizdžiai neatitinka Įstatyme tebegaliojančio 15 str.2 p. nuostatoms, kurių pakeitimui 2010-06-30 Seimas nepritarė.

 

Ministerijos specialistų „nuomonė, kad, esą, įbrukus perpardavinėtojus bus užtikrinamas teisingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimas, taip didinant vartotojų pasitenkinimą gaunamomis paslaugomis bei mažinant nepagrįstą stipriosios pusės (paslaugos tiekėjo) dominavimą didelės koncentracijos arba natūralių monopolijų rinkoje, akivaizdžiai prasilenkia su sveiko proto logika

 

Pastaba.Energetikos ministerijos energetikos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vedėjas (dabar jau buvęs) socialinių mokslų daktaras Vytautas Vazalinskas (stovėjęs prie minėtos „nuomonės“ formavimo ištakų) išvadino „glušu“ inžinierių energetiką (BNS skelbimą pridedame). Matomai tokiais pat „glušais“ yra laikomi ne tik šešiolikos Kauno bendruomenių centrų atstovai (kurių pavedimu buvo parengtas Kreipimasis), bet ir Seimo nariai, dėl kurių Seime nepriimtas projektas XIP-1820(4).

 

III. DĖL TEISĖKŪROS PRINCIPŲ ENERGETIKOS MINISTERIJOJE IGNORAVIMO

 

Šio rašto 1.3 punkte pateikti faktai patvirtina, kad, naudojant TKVA būdą, tarpininko - „atstovaujančio asmens“ įvedimui Seimas nepritarė. Tačiau po to patvirtintose (2010-10-25 Energetikos ministro įsakymas Nr.1-297) naujose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (toliau- Taisyklės) t.y. poįstatyminiame teisės akte Seimo sprendimas ignoruojamas.

 

Atkrepiame dėmesį į Taisyklių punktus, kuriais, iškraipant Įstatymo nuostatas, skelbiamas pigiausio be tarpininko KV apsirūpinimo būdo sunaikinimas:

 

3.1. Vietoje Įstatymo 2 str.2 punkte įteisinto apsirūpinimo karštu vandeniu (KV) būdo „šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo Taisyklėse naudojamas buitinis žargonas 2-ras karšto vandens tiekimo būdas“.

 

Pastaba. Akivaizdu, kad tai daroma kryptingai, siekiant parodyti, kad tai ne „apsirūpinimo“, o „tiekimo“ būdas, kuriam reikalingas KV tiekėjas.

 

3.2. Taisyklių 160 punktu formuojamas reguliavimas, kad, Vartotojams pasirinkus TKVA būdą (t.y. pirkti šilumą ir geriamąjį vandenį, kaip karšto vandens sudedamąsias dalis, iš šilumos ir geriamojo vandens tiekėjų atskirai), šiluma ir geriamasis vanduo turi būti nuperkami pagal įvadinius KV sistemos apskaitos prietaisus, viena sąskaita namui.

 

Tai prieštarauja Energetikos įstatymo 12 str. 1 daliai (šiluma tiekiama butams) ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 str. 1 daliai (geriamojo vandens tiekimo-vartojimo riba atsiskaitymui yra butas),

 

Pastaba. Pagal Įstatymo 15 str. 1 punktą šilumą ir geriamąjį vandenį pagal įvadinius KV sistemos apskaitos prietaisus perka KV tiekėjas, nes toliau jau jis vartotojams savo produktą parduoda pagal sąskaitas butuose.

 

3.3. Dirbtinai ir neteisėtai į „Valdytojo“ sąvoką (Taisyklių 8 p.) įvedamas Civiliniame kodekse, Įstatyme ir jokiuose kituose teisės aktuose nenumatytas subjektas „...arba kitas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu ir sutartimi įgaliotas asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas

 

Pastaba. Brukamas tarpininkas, kurio galimybės vykdyti finansinio tarpininkavimo veiklą (rinkti/gauti pinigus iš gyventojų) teisės aktuose nenumatytos, kaip nenumatytos ir tokio tarpininkavimo pareigos bei atsakomybės ribos.

 

3.4. Įstatymo 2 str. 2 dalis imperatyviai nurodo, kad 2-ras apsirūpinimo KV būdas - kai KV sudedamosios dalys (šiluma ir geriamas vandenuo) perkamos tiesiogiai iš energijos tiekėjų. Tačiau Taisyklėse šis akivaizdus faktas ignoruojamas, nes įvedamas:

 

4.1. „subjektas , užsiimantis KV tiekimo šio namo patalpų savininkams veikla“ (Taisyklių 164 p.);

 

4.2 „asmuo, galintis sudaryti sutartis su tiekėjais“ (Taisuklių 185.1.2 p.);

 

4.3 „vartotojams teisėtai atstovaujantis asmuo (valdytojas ar kt.)“ (Taisyklių 185.2.2 p., 185.3.2)

 

Tokio „subjekto/ asmens“ buvimo, juo labiau teisių ir pareigų, tiekiant šilumą/geriamąjį vandenį/KV daugiabučio namo butų savininkams, nenumato teisės aktai, į kuriuos Taisyklėse pateikiamos nuorodos.

 

Tuo atveju, jei tokie „subjektai/asmenys“ vykdytų daugiabučiuose KV tiekėjų veiklą, tai kiekvinam daugiabučiui atskirai turėtų būti tvirtinama KV kaina (padengianti tokio tarpininko veiklos sąnaudas) ir KV skaitiklių aptarnavimo mokestis

 

Teisės aktais nepagrįstas siūlymas daugiabučių namų Valdytojams (administratoriams, bendrijų

 

pirmininkams) sudaryti geriamojo vandens KV ruošimui pirkimo-pardavimo sutartis ir už vandenį viena sąskaita namui su tiekėjais atsiskaityti pagal skaitiklio prieš šilumokaitį rodmenis, nes:

  • pagal DNS bendrijų įstatymą bendrija neturi teisės užsiimti komercine veikla – pirkti iš didmenininko geriamąjį vandenį ir jį parduoti butų savininkams. Tokios komercinės veiklos nenumato ir Administravimo nuostatai;
  • neaišku, kaip turėtų būti dengiami geriamojo vandens, daugiabučio KV sistemoje, nuostoliai, o taip pat – kas prisiims atskirų gyventojų nemokumo riziką. Bendrijos ir administratoriai negali ir neturi teisės prisiimti šilumos ar geriamojo vandens tiekėjų funkcijų;

Pastaba.Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę [bet ne pareigą] tiekimo ir vartojimo ribą pasirinkti įvade, sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą, ir tai numatydami sutartyse su vandens tiekėju.“

 

Akivaizdu, kad, patvirtinus tokias Taisykles, realizuoti apsirūpinimo KV būdą be tarpininko nebeįmanoma. Todėl, remiantis šiame rašte išdėstytais faktais,

 

p r a š o m e Seimo kontrolierių įstaigos Vadovą nedelsiant imtis konkrečių veiksmų, kad būtų apginta Įstatyme numatyta pigiausio be tarpininkų apsirūpinimo KV būdo pasirinkimo teisė, kuri buvo paminta Energetikos ministerijos pareigūnų biurokratiniais bei teisėkūros principus ignoruojančiais veiksmais.

 

Pagarbiai,

 

Tarybos pirmininkė Daiva Valentaitė

 

Priedas 7 dokumentai (8 lapai)