Nacionalinė vartotojų konfederacija

 

-----------------------------------------------------------------------------

Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba

2011 10 05 Kas Vyriausybėje gina vartotojų interesus?

Formaliai vartotojų interesus, tame tarpe ir vartotojų teises turėtų ginti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). VVTAT reaguoja vien tik į vartotojų skundus ir tik siaurai apsibrėžtoje srityje, o ar kas nors kada nors girdėjo apie VVTAT savo pačios iniciatyva parengtus pasiūlymus šilumos tiekimo sąnaudoms ir atitinkamai kainoms mažinti?

P A R E I Š K I M A S

 

Kas Vyriausybėje gina vartotojų interesus?

 

Jau tradiciškai susiklostė, kad miestų gyventojai su dideliu nerimu laukia kiekvieno šildymo sezono. Šį rudenį, kaip niekada, žiniasklaidos priemonės publikuoja daug diskusijų, kritikos ir svarstymų, kaip sumažinti šilumos kainas ir gyventojų mokesčius už šildymą. Šilumos kainos dideliuose miestuose pasiekė neregėtas aukštumas ir artėjantis šildymo sezonas gali tapti pačiu sunkiausiu per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį.

 

Valstybės institucijos – Energetikos ministerija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija aiškina susiklosčiusią padėtį didelėmis gamtinių dujų kainomis. Neginčydami šio faktoriaus svarbos, norėtume atkreipti jūsų dėmesį į dar vieną esminę priežastį: Lietuvoje nėra įgaliotos institucijos atstovauti energijos ir kitų sričių vartotojų ekonominiams interesams, tačiau vyriausybė į šią esminę spragą nekreipia dėmesio. Atkreipiame dėmėsį, jog LR Konstitucijoje parašyta, kad „valstybė gina vartotojų interesus“. LR Vartotojų teisių apsaugos įstatyme yra pažymėtą, jog vartotojai turi teisę ir į ekonominių interesų apsaugą. ES Vartotojų strategijoje akcentuojama, jog ekonominių interesų (prieinamos kainos) atstovavimas žymiai svarbesnis, nei kitos vartotojų teisės.

 

Dėja Lietuvoje LR Teisingumo ministerija, kuriai pavesta būti atsakingai tik už vartotojų teisių,bet ne interesų apsaugą. Vartotojų ekonominius interesus turėtų ginti kitos institucijos (LR Energetikos, LR Ūkio, LR Aplinkos, LR Sveikatos, savivaldybės ir kt.), tačiau jos tai daro labai vangiai arba visai negina, teigdamos, kad tai ne jų kompetencija.

 

Formaliai vartotojų interesus, tame tarpe ir vartotojų teises turėtų ginti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Tačiau turėdama pakankamą biudžetą šilumos vartotojams svarbiausiais klausimais ši institucija apskritai nedirba. VVTAT reaguoja vien tik į vartotojų skundus ir tik siaurai apsibrėžtoje srityje, o ar kas nors kada nors girdėjo apie VVTAT savo pačios iniciatyva parengtus pasiūlymus šilumos tiekimo sąnaudoms ir atitinkamai kainoms mažinti?

 

Tokioje situacijoje esmine parama vartotojų interesams ginti galėtų būti pasitelktos nevyriausybinės vartotojų organizacijos. Tačiau dėl dėmesio stokos iš vyriausybės jos neturi nei kvalifikacinių, nei finansinių galimybių aktyviau prisidėti prie vartotojų problemų sprendimo.

 

Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, turinti 10 skyrių, vykdanti ES projektus, mokanti mokėsčius į šalies biudžetą, jau pora metų negauna paramos iš vyriausybės institucinei veiklai, (nors teikia pasiūlymus valstybinėms institucijoms tiek savo iniciatyva, tiek ir institucijų prašymu, organizacijoje praktiką įgyja studentai), negauna koofinansavimo ES vykdomiems projektams, ES struktūrinių fondai vartotojų organizacijoms yra neprieinami.

 

Mes esame ne kartą teikę Teisingumo ministerijai pasiūlymus, kaip galima būtų spręsti šią problemą, konkurso tvarka parenkant vieną ar kitą vartotojų organizaciją ir suteikiant jai paramą 2-3 metams. Deja, į tokius mūsų pasiūlymus jokio atsako nesulaukėme.

 

Todėl jau seniai laikas sutvarkyti taip vartotojų interesų gynimo sistemą, kad ji veiktų kuo efektyviau ir būtų praktiškai įgyvendinama LR Konstitucijos 46 sk. 5 punkt. nuostata kad „Valstybė gina vartotojų interesus“.

 

Alvita Armanavičienė

 

www.vartotojuteises.lt

Komentarai

Log in or create a user account to comment.