Nacionalinė vartotojų konfederacija

 

-----------------------------------------------------------------------------

Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba

Ar Europos Sąjungos “senasis” vartotojas geriau apgintas už Lietuvos vartotoją?

Ar Europos Sąjungos “senasis” vartotojas  geriau apgintas už Lietuvos vartotoją?

Pagarba žmogaus teisėms ir visuotinės gerovės siekis – kertiniai Europos Sąjungos politikos principai. Europos Sąjungos prioritetus išsakančioje Lisabonos strategijoje teigiama: „Žmonės yra didžiausia Europos vertybė...“. Vartotojų teisės tai žmogaus teisių apsaugos sritis, susijusi su kiekvienu iš mūsų ir yra neatskiriama nuo teisėtų lūkesčių principo. Šios teisės priskiriamos modernioms teisėms, kurių apsaugos kokybė demonstruoja šalies demokratinę brandą.

Vartotojų teisių apsaugos politika nepriklausomoje Lietuvoje formuojama nuo 1992 metų, kai Konstitucijos 46 straipsnyje buvo paskelbtas vartotojų apsaugos reikalavimas. 1994 metais priimtas Vartotojų teisių gynimo įstatymas. Tačiau reikėtų prisiminti, kad Sovietiniu laikotarpiu Lietuvoje nebuvo puoselėjamos vartotojų apsaugos idėjos. Pereinamasis laikotarpis į rinkos ekonomiką kurį laiką pardavėjui leido naudotis pirkėjo patiklumu ir siūlyti prekę ar paslaugą, neatsakant už jų kokybę. Neturėjome tokių vartotojų apsaugos tradicijų, kaip išsivysčiusios Europos šalys.

 

Europa pripažįsta, kad reiklus vartotojas – tai stipri ekonomikos varomoji jėga. Narystė Europos Sąjungoje įpareigojo nares valstybes formuoti visose šalyse vieningą vartotojų apsaugos sistemą, paremtą bendrais europiniais principais ir geriausia Europos patirtimi.

 

2007 m. įsigaliojo naujas Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, kuris paremtas šių dienų poreikiais. Pasinaudojus Europos patirtimi ir atsižvelgus į įsipareigojimus, Lietuvai pavyko sukurti teisinę vartotojų gynybos sistemą, leidžiančią vartotojų teises ginti ir ne teismine tvarka. Ginčų tarp vartotojų ir verslo atstovų sprendimas, paremtas savitarpio supratimo principu, turi būti priimtinas ir vartotojui, ir verslo subjektui. Tai yra pats pažangiausias ginčų sprendimo būdas, kadangi konfliktuojančios pusės yra skatinamos rasti abiem ginčo pusėms priimtiną išeitį. Toks problemų sprendimų būdas padeda ugdyti pažangią ir nekonfliktišką ateities visuomenę.

 

Lietuvos Valstybinė vartotojų apsaugos tarnyba nuo 2005 metų yra Europos neteisminio tinklo finansinių paslaugų sektoriaus (FIN-NET) narė. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai atliekant neteisminį vartotojų ginčų nagrinėjimą finansinių paslaugų srityje, vartotojui suteikiama galimybė gauti informaciją apie finansinių paslaugų reglamentavimą kitose ES valstybėse narėse bei kreiptis į kompetentingą, jo ginčą galinčią išspręsti instituciją, net ir tuo atveju, kai finansinių paslaugų teikėjas yra įsteigtas kitoje valstybėje. Bendradarbiaujant FIN-NET tinkle dalyvaujančių valstybių neteisminėms institucijoms yra įmanoma išvengti brangių ir sudėtingų teisminių procedūrų. Tokia praktika kelia vartotojų apsaugos standartus bei skatina vartotojus naudotis bendrosios rinkos teikiamais privalumais.

 

Vartotojais esame kiekvienas ir vartojame kiekvieną dieną. Tikimybė, kad prekė ar paslauga netenkins mūsų lūkesčių yra didelė. Kiekvieną dieną matome reklamą, kurioje natūraliai stinga objektyvumo. Juk reklamoje atskleidžiamos tik gerosios reklamuojamo objekto savybės, o tai, kas gali būti nepriimtina vartotojui – nutylima. Taigi, kiekvienas galime tikėtis įsigyti amžiną jaunystę garantuojančių piliulių ar saldumynų, suteikiančių antgamtinių jėgų. Vartotojo lūkesčiai yra lengvai pažeidžiami ir dėl to, kad pirkimo sąlygos yra padiktuotos verslininko. Nesąžiningą, realybės neatitinkančią reklamą draudžia su Europos Sąjungos teisės aktais suderintas Reklamos įstatymas. Šio įstatymo tikslas - gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę. Remiantis įstatymu, reklama turi būti padori ir teisinga.

 

Dar vienas reikšmingas vartotojų apsaugai teisės aktas – Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, įsigaliojęs 2008 m. vasario 1 d.. Įstatymo tikslas – į Lietuvos nacionalinę teisę perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje. Šio įstatymo nuostatos nustato reikalavimus informacijai, kurią reikia suteikti vartotojams vykdant komercinę veiklą.

 

Vartotojų teises gina ir Lygių galimybių įstatymas. Įgyvendindamas lygias galimybes, prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, privalo visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, bei taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas.

 

Laisvas asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas, beprotišku greičiu spartėjanti informacinių technologijų pažanga, elektroninės komercijos paplitimas kiekvieną dieną kelia naujus uždavinius mums ir visai Europai. Būtina ne tik spėti reaguoti į spartaus vystymosi iškeliamas problemas, bet ir jas nuspėti iš anksto. Skirtingas vartotojų teisių reguliavimas Europos Sąjungos šalyse pažeidžia visų šalių narių vartotojų interesus. Žmogaus teisių komitete buvo apsvarstytas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vartotojų teisių, kuriuo siūloma naikinti vartotojų teises ginančių įstatymų skirtumus Europos Sąjungos šalyse. Analizuojant šį klausimą pasirodė, kad Lietuvos teisės aktai, ginantys vartotojus, kai kuriais aspektais yra palankesni už europinius. Komitetas pasiūlė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai rengiant Lietuvos Respublikos poziciją dėl šio europinio pasiūlymo atsižvelgti į Lietuvos vartotojų interesų ypatumus.

 

Vartotojų gynimo sistema Lietuvoje atitinka europinius reikalavimus. Tačiau būdamas Žmogaus teisių komiteto pirmininku vis dar gaunu nemažai skundų dėl vartotojų teisių pažeidimų. Žmonės skundžiasi dėl vartotojo pažeidžiamų teisių į privatumą, kai nepagrįstai reikalaujama asmens duomenų, problemų kyla sveikatos paslaugų srityje, nemažai skundų dėl komunalinių paslaugų kainos ir kokybės neatitikimo. Mūsų problemos, kaip ir visos Europos vartotojų, turi būti sprendžiamos atsižvelgiant į vis naujas realijas. Šiuo tikslu nukreiptos ir mano kasdienės pastangos. Manau, šiandien būtina telkti dėmesį ne tik į bendrą su Europa teisinę bazę, bet ir bendrą problemų prevenciją. Gerai organizuota prevencija tai pigiau kainuojanti, naudingesnė vartotojui jo teisių gynimo priemonė. Prevencinės priemonės turi apimti rinkos priežiūrą, informacijos apie prekes teisingumo tyrimus, vartotojų nuomonės tyrimus, visuomenės švietimą, sąžiningo verslo skatinimą, prekeivių savigarbos ugdymą. Šios priemonės turi pasiekti kiekvieną vartotoją ir pardavėją. Esame Europos bendruomenės nariai, todėl svarbu nuolat dalintis gerąja praktika su Europos šalimis, kartu su Europa kurti bendrą vartotojų apsaugos sistemą, neatsiliekančią nuo pokyčių visuomenėje.

 

Šiandienos ekonominiai pokyčiai privertė mus, kaip ir visą pasaulį, įsitempti. Tikriausiai šiandien privalome į vartojimą pažvelgti kitaip – atsisakyti besaikio vartojimo įpročių ir orientuotis į aukštą prekių ir paslaugų kokybę, ekologiją. Aukštų standartų reikalavimas – šiandienis mūsų tikslas, kuris turėtų pakelti konkurencingumą ir suteikti kryptį naujam ekonominiam kilimui.

 

Arminas LYDEKA

LRS Žmogaus teisių komiteto pirmininkas

Kandidatas į Europos Parlamentą LISC sąraše Nr.2