Nacionalinė vartotojų konfederacija

 

-----------------------------------------------------------------------------

Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba

Ar visiškas alkoholio reklamos draudimas pažeistų vartotojų interesus?

Pastaruoju metu pradėta diskutuoti apie alkoholinių gėrimų reklamos apribojimą, o kai kurių ekspertų teigimu reklamą reikėtų uždrausti visiškai. Tokių priemonių rekomenduojama imtis todėl, kad Lietuvoje nuolat daugėja girtaujančių vaikų, o suaugusiųjų girtavimą ir su tuo susijusių problemų gausą jau rekomenduojama skelbti grėsme nacionaliniam saugumui.

Tai, kad alkoholio vartojimas tapo realia grėsme Lietuvos gyventojų ir jų vaikų sveikatai, o kartu ir šalies ūkiui jau neabejoja Nacionalinė sveikatos taryba ir Seimo kontrolierius. Tą patvirtinančius duomenis nuolat pateikia Statistikos departamentas bei tarptautinės studijos, kurių duomenimis Lietuvoje vienam gyventojui tenkantis gryno alkoholio kiekis jau seniai viršijo Europos šalių rodiklius. Tą patvirtina ir faktai, kad per 10 metų girtaujančių (geriančių, kas 2-3 dieną) vaikų skaičius išaugo 5 kartus, o alkoholinių psichozių skaičius per 15 metų išaugo 10 kartų.

LR Konstitucinis teismas išaiškino, kad tabako AR alkoholio reklamos draudimas nepažeidžia Konstitucijos. Tačiau Laisvosios rinkos institutas (LRI) ir Ūkio ministerija prieštarauja reklamos draudimui, motyvuodami tuo, kad tai neišspręs susidariusių problemų ir pažeis vartotojų teisę gauti informaciją apie produktą, šiuo atveju alkoholį. LRI poziciją galima suprasti, nes ši institucija gaudama finansavimą iš alkoholio gamintojų natūraliai gina savo rėmėjų interesus, tačiau kokia nauda Vyriausybei iš klestinčios alkoholio pramonės?

Grįžtant prie alkoholio reklamos reikėtų įnešti tam tikrą aiškumą dėl to kas Lietuvoje laikoma alkoholio reklama, arba tiksliau, kas reklama nelaikoma. Lietuvoje alkoholio reklama nelaikomi registruoti alkoholio gamybos bendrovių pavadinimai, kad ir kur jie bebūtų skelbiami. Todėl alkoholio reklama nelaikomi alaus gamybos bendrovių pavadinimai ant krepšinio žaidėjų marškinėlių, sporto aikštelių grindų ir kt. O AR įmanoma rasti geresnę reklamą, kuomet parėmus krepšinio komandą, Po to jau nebereikės mokėti už kelias valandas trunkančią reklamą per televiziją, nes alkoholio gamybos bendrovėms nebereikia mokėti už 2 valandas trunkančią alkoholio reklamą, kurią sporto salėse mato visa Lietuva. Aludariai jau pagrasino vyriausybei, kad uždraudus reklamą jie nustos remti sportą. Tokie grasinimai aiškiai rodo, kokiu tikslu sportas remiamas, kad tai nėra altruistinis noras propaguoti sportą, bet tiesiog puiki proga pusvelčiui gauti reklamą. Ir visa tai vyksta valstybėje, kurios teisės aktai sako, kad alkoholio reklamą draudžiama sieti su sportu.

Teigiama, kad uždraudus reklamą gyventojai nesirinks lengvesnių alkoholinių gėrimų ir vartos daugiau degtinę, AR kitus stiprius alkoholinius gėrimus. O Ūkio ministerijos sekretorė Mačiulytė nevengia net Seimo nariams į akis meluoti, teigdama, kad Lietuvoje alaus suvartojimas nedidėja, o didėja tik stiprių gėrimų vartojimas, todėl alaus ir kitų silpnų gėrimų vartojimą reikia visokeriopai skatinti. Kaip tuomet reikėtų vertinti beveik kiekvieną mėnesį verslo naujienose pasirodančias žinais apie augančią alaus gamybą ir didėjančius aludarių pelnus?

Kyla klausimas kaip be reklamos draudimo valstybė planuoja įvykdyti savo įsipareigojimus, kuriuos Seimas įtvirtino Lietuvos sveikatos programoje, kurioje teigiama, kad alkoholio vartojimas iki 2010 metų turi būti sumažintas 25 proc. Kaip galima sumažinti produkto vartojimą nuolat jį reklamuojant? Turbūt kiekvienas, kada nors vartęs marketingo vadovėlį AR studijavęs reklamos vadybą sutiks, kad pagrindinė reklamos paskirtis yra skatinti vartoją vartoti produktą, todėl kalbos, kad reklama neįtakoja vartojimo, panašios į kliedesius, prieštaraujančius elementariai logikai.

Kas pasikeistų uždraudus reklamą, AR tikrai valstybė netektų didelių pajamų iš reklamos, nukentėtų žiniasklaida, o vartotojai pradėtų gerti langų skystį vietoje „kokybiško“ alaus? Lietuva jau turi patirties tokiuose draudimuose. 2000 metais buvo uždrausta tabako gaminių reklama. Priešingai nei buvo prognozuota nebankrutavo žiniasklaida, o Po 2 metų tiek vyrų, tiek moterų grupėse rūkančiųjų paplitimas sumažėjo 4 procentais. 2006 metais jau užfiksuotas ir vaikų rūkymo paplitimo sumažėjimas. Taigi reklamos draudimas veikia. Jis negali išspręsti visų problemų, bet jau nebeaugina naujos vartotojų kartos. Valstybėje pinigų taip pat nesumažėjo, nes pasitraukus tabako reklamai jos vietą užėmė kiti gaminiai, tas pats nutiktų ir dingus alkoholio reklamai. Nereikia manyti, kad jei sumažės alkoholinių gėrimų pirkimas, valstybė taip pat neteks pajamų. Juk gyventojai alkoholiui neišleistų pinigų nesirengia išmesti AR sudeginti, jie bus išleisti kitoms prekėms AR paslaugoms. Taigi valstybėje pinigai liks ir grįš per mokesčius nuo kitų prekių. Be to tokiu atveju gyventojai pinigus išleidžia geresniam maistui, kokybiškesnei aprangai, pramogoms ir kt.

Argumentas, kad uždraudus reklamą gyventojai gers nekokybišką AR stiprų alkoholį kelia abejonę, nes sunku pasakyti, kaip iš dabartinių alkoholio reklamų galima nuspręsti kuris gėrimas kokybiškesnis, o kuris NE. Ar tai, kad alus reklamuojamas per televiziją jau lemia Jo kokybę? Galų gale, kad gali pasakyti kuo alus AR sidras geriau už degtinę AR brendį. Tokio palyginimo niekada neduos joks sveikatos specialistas, nes tiek nuo alaus, tiek nuo vyno, tiek nuo degtinės vystosi tokia pati priklausomybė, nes ten esantis alkoholis yra tas pats. O vaikai pirmiausia ir Tampa priklausomais nuo lengvų gėrimų. Praėjusiais metais Lietuvoje jau stebėtas fenomenas - alkoholinė psichozė, arba liaudyje vadinama „baltoji karštinė“, jau buvo nustatyta paaugliams. Vyno pramonė nuolat manipuliuoja duomenimis, kad vynas mažina išeminės širdies ligos riziką, nesivargindami pasakyti, kad Prancūzijoje, kurs stebimas šis fenomenas, žmonės žymiai dažniau nei kitose šalyse miršta nuo kepenų cirozės ir kitų, su alkoholio vartojimu susijusių ligų. Taigi, kadangi negalima kaip geresnio išskirti kurio nors alkoholinio gėrimo, nėra reikalo diferencijuoti reklamos draudimą AR juo labiau diferencijuoti draudimą pagal gėrimo stiprumą. Jau dabar aludariai, pamatę, kad NE visiems vaikams patinka kartus alaus skonis, pradėjo gaminti alaus ir giros AR vaisvandenių mišinius. Tikriausiai tam, kad jie būtų skanūs ir pirmokui.

Dalinis reklamos draudimas išskiria kurią nors informacijos priemonių rūšį. Tarkim uždraudus reklamą tik televizijoje, jos daugiau atsiranda spaudoje AR išorės stenduose ir kt. Dalinį draudimą ar apribojimą sunkiau kontroliuoti. Visišką reklamos draudimą lengviau įgyvendinti ir stebėti. Kaip yra pastebėjusi viena Prancūzijos, kuri yra užsidraudusi alkoholio reklamą, sveikatos specialistė „alkoholis yra prabangos prekė, kuri reklamuoja pati save“, t.y. suaugusieji puikiai žino jo poveikį, o su rūšimis ir detalesne informacija visada gali susipažinti pardavimo vietose.

Alkoholio reklamos draudimas, kaip ir kiekviena prievartinė priemonė be abejo iš pradžių sukeltų dalies gyventojų nepasitenkinimą ir susierzinimą, tačiau po pusmečio taptų visuotine norma. Vaikai jau augtų aplinkoje, kurioje žodis „švyturys“ asocijuotųsi su statiniu, kuris pajūryje rodo kelią laivams, o ne alkoholiniu gėrimu, kuris pasak gamintojų Lietuvoje yra „geriausia ką turime“. Vieninteliai „nukentėję“ šioje situacijoje būtų alkoholio gamintojai, kurie mažėjant pardavimams netektų dalies pelno. Šita pelno dalis atitektų kitoms pramonės sritims.

Užaugus kartai, kuriai alkoholio vartojimas nebebūtų nacionalinė vertybė, valstybė sutaupytų pinigų su alkoholio vartojimu susijusių ligų gydymui ir gal pagaliau iškristų iš pirmų pasaulio savižudybių, mirčių dėl išorinių priežasčių sąrašų vietų.

Uždraudus alkoholio reklamą turbūt sunkiau būtų sužinoti apie naują alaus ar degtinės rūšį, bet ar tai tokia didelė kaina už blaivesnėmis smegenimis augančius vaikus?