Nacionalinė vartotojų konfederacija

 

-----------------------------------------------------------------------------

Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Vartotojų asociacijų dalyvavimo kuriant bendrąją rinką ir užtikrinant jos veikimą

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2012 m. sausio 19 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl Vartotojų asociacijų dalyvavimo kuriant bendrąją rinką ir užtikrinant jos veikimą.
Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. rugpjūčio 30 d. priėmė savo nuomonę.
484–ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. lapkričio 14–15 d. (lapkričio 14 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 141 nariui balsavus už, 2 – prieš ir 5 susilaikius.

---------------///-----------------

LT

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

INT/629

Vartotojų asociacijų dalyvavimas. Bendroji rinka

2012 m. lapkričio 14 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto
NUOMONĖ
dėl
Vartotojų asociacijų dalyvavimo kuriant bendrąją rinką ir užtikrinant jos veikimą
(nuomonė savo iniciatyva)

_____________

Pranešėjas Bernardo Hernández Bataller

_____________

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2012 m. sausio 19 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Vartotojų asociacijų dalyvavimo kuriant bendrąją rinką ir užtikrinant jos veikimą.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. rugpjūčio 30 d. priėmė savo nuomonę.

484–ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. lapkričio 14–15 d. (lapkričio 14 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 141 nariui balsavus už, 2 – prieš ir 5 susilaikius.

*

* *

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1 Dabartinėmis aplinkybėmis, kai galimybė artimiausiu metu pasiekti buvusį augimo lygį atrodo mažai tikėtina, labai svarbu Sąjungos ekonomikos ir finansų politikoje pagrindinį dėmesį sutelkti į vartotoją, kaip siūloma Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“. Reikėtų pabrėžti, kad svarbų vaidmenį rinkoje atlieka nepriklausomos ir stiprios vartotojų asociacijos, kurioms būtina turėti žmogiškuosius, materialinius ir techninius išteklius, reikalingus jų užduočiai – saugoti vartotojų interesus ir teises – atlikti.

1.2 Vartotojų teisė burtis į organizacijas savo teisėms ginti įtvirtinta pirminėje teisėje, t. y. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 169 straipsnyje, kuriame Europos lygmeniu teisiškai pripažįstama, kad vartotojų organizacijos atlieka lemiamą vaidmenį įkvėpdamos pasitikėjimą bendrąja Europos rinka ir užtikrindamos jos vystymąsi.

1.3 Nepažeidžiant subsidiarumo principo EESRK ragina Komisiją imtis iniciatyvos ir užtikrinti, kad vartotojų organizacijoms būtų pripažintos tam tikros bendros būtiniausios teisės, visų pirma teisė, kad būtų su jomis konsultuojamasi, ir teisė būti išklausytoms per savo atstovus, taip pat teisiškai ir (arba) administraciškai apibrėžti vartotojų teises ir interesus šiuo tikslu surengiant išankstinius klausymus ir konsultacijas dėl priemonių, kurios turi įtakos jų teisėms ir interesams, ginamiems įstatymais nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu, ir garantuoti teisę dalyvauti visuotinės ekonominės svarbos paslaugų reglamentavime.

1.4 Turint omenyje į tai, kad visi vartotojai, įskaitant ir daug pažeidžiamų asmenų, bendrai vienu metu naudojasi įvairiomis visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, būtina stebėti kiekvienai rinkai (dujų, vandens, elektros ir t. t.) būdingus ypatumus, kartu sugebėti laikytis kompleksiško, visas paslaugas apimančio požiūrio, kadangi visos jos gali turėti poveikio gyvenimo kokybei ir šeimos ūkių biudžetui, t. y. dviems sritims, kuriose vartotojų organizacijos savo veiksmais gali būti ypač naudingos. Reikėtų sukurti analogišką pavojingų gaminių sistemai RAPEX nekokybiškų paslaugų sistemą, kad vartotojų asociacijos galėtų per savo tinklus informuoti vartotojus apie tokias paslaugas.

1.5 Labai skiriasi galimybės gauti informacijos ir išsamių žinių apie visuotinės ekonominės svarbos paslaugų rinkų veikimą, pavyzdžiui, kaip nustatomos kainos, su naudojimusi tinklais susijusių kainų sudėtis ir kiti naudojimosi tinklais elementai taip pat apie visų šių veiksnių poveikį vartotojams. Reglamentavimas yra ypač techniška ir sudėtinga sritis, tačiau ji turi neabejotinai svarbi ir vartotojams, ir jiems atstovaujančioms organizacijoms.

1.6 Vartotojams paprastai yra sunkiau palyginti paslaugas nei produktus. Ši užduotis tampa ypač sudėtinga, kai tenka lyginti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas. Labai skiriasi sutarčių dėl šių paslaugų sąlygos, pavyzdžiui, tarifų nustatymo metodika. Be to, reguliavimo institucijos turi tinkamai ir vartotojui suprantamai paaiškinti paslaugą ir jos sudedamąsias dalis ir juos aptarti su vartotojų interesams atstovaujančiomis organizacijomis.

1.7 Komitetas mano, kad Komisija turėtų paraginti valstybes nares ir nacionalines reguliavimo institucijas skatinti skaidrumą, informacijos teikimą ir sprendimų priėmimą ir šiuo tikslu organizuoti įvairiems interesams – pasiūlai (reguliuojamiems ekonomikos sektoriams) ir paklausai (vartotojams) – atstovaujančių subjektų diskusijas, remti vartotojų interesams atstovaujančioms organizacijoms naudingą pozityvią diskriminaciją, kad jos galėtų lygiomis teisėmis su ekonomikos subjektais dalyvauti diskusijų forumuose ir patariamosiose reguliavimo institucijos struktūrose siekiant suteikti didesnes galias vartotojų organizacijoms, taigi ir patiems vartotojams.

2. Įžanga

2.1 EESRK yra organizuotai pilietinei visuomenei atstovaujantis Europos organas ir šia nuomone savo iniciatyva siekia atkreipti dėmesį į būtinybę vidaus rinkoje laikytis į žmogų orientuoto požiūrio ir ginti ekonominę demokratiją1 bei laikytis visų su ja siejamų principų, visų pirma, konsultavimosi, dalyvavimo ir skaidrumo principų priimant sprendimus dėl visuotinės svarbos paslaugų reglamentavimo, dėl teisės gauti informaciją ir dalyvauti, dėl konsultavimosi su vartotojais ir jų atstovavimo reguliuojant visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, įskaitant finansines.

2.2 Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, kurio vienas tikslų – bendrojoje rinkoje pagrindinį dėmesį skirti vartotojams ir užtikrinti jiems galimybę naudotis visomis savo teisėmis, teigiama, kad vartotojai turi pasikliauti jiems atstovaujančiomis nacionalinėmis ir Europos organizacijomis ir jų teikiama apsauga, ir šioms organizacijoms būtinos lėšos, žinios ir priemonės, kurios leistų šią apsaugą užtikrinti. Todėl reikėtų priminti, kad taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad vidaus rinkoje nebūtų iškraipyta konkurencija, galutinis tikslas yra sustiprinti vartotojų gerovę2.

2.3 EESRK teigia, kad dabartinėmis aplinkybėmis ypatingas dėmesys ES politikoje turi būti skiriamas vartojimui ir bendrosios rinkos kūrimui, o siekiant šių tikslų labai svarbu, kad vartotojų organizacijos būtų nepriklausomos ir stiprios. Komitetas jau yra pabrėžęs, kad ekonominei pusiausvyrai išsaugoti būtina, kad šios organizacijos gebėtų visapusiškai vykdyti atsvaros rinkoje vaidmenį, todėl visų pirma rekomendavo Komisijai iš esmės padidinti jų finansavimą, kad jos galėtų apsirūpinti būtinomis priemonėmis3.

2.4 EESRK pabrėžia ir pripažįsta, kad valstybių narių skirtumus atspindi ir jų suteikiamas vaidmuo vartotojų organizacijoms, taip pat šių organizacijų veikla, ištekliai, žinių ir specializacijos lygis ir gebėjimas atstovauti. EESRK mano, kad nors ir yra europinio lygmens organizacijų (pvz., Europos vartotojų organizacijų asociacija ir Eurocoop), turint omenyje nacionalinių organizacijų svarbą vartotojams ir bendrajai rinkai, jų problemos turi būti sprendžiamos ES lygmeniu.

Be to, EESRK ragina skatinti ekonomikos sektoriaus subjektams ir vartotojams atstovaujančių organizacijų bendradarbiavimą, kadangi tai yra išskirtinė dialogo forma, naudinga ieškant rinkos vystymuisi tinkamiausių sprendimų. Komitetas pritaria nacionalinio ir ES lygmens forumams, kurie rengiami siekiant minėto tikslo.

3. Europos vartotojai. Nacionalinės atstovaujančiosios organizacijos

3.1 Europos institucijos ne kartą pripažino vartotojų pasitikėjimo kuriama bendrąja rinka svarbą. Nuo 1975 m., kai buvo priimta primoji programa dėl vartotojų apsaugos politikos sukūrimo4, kuria valstybės narės patvirtino savo pasiryžimą dėti daugiau pastangų spendžiant vartotojų klausimus, aiškiai pripažinta teisė būti atstovaujamiems ir išklausytiems. Vėlesnėmis programomis patvirtintas šis siekis ir teisės, priimti strateginiai vartotojų apsaugos planai, kuriuose numatytas tinkamas vartotojų organizacijų dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant ES politiką.

3.2 Šiose įvairiose programose ir planuose buvo numatyta, kad vartotojams ir jų atstovams būtini pakankami pajėgumai ir ištekliai, kad jie galėtų ginti savo interesus tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti rinkos dalyviai, todėl reikėjo peržiūrėti organizacijų dalyvavimo rengiant ES politiką mechanizmus.

3.3 Tačiau šiuo metu galiojančiame strateginiame plane5, svarbiausiu vartotojų politikos tikslu nurodomas ne vartotojų asociacijų stiprinimas Europos lygmeniu, o vartotojų judėjimo plėtojimas valstybėse narėse. Deja, iki šiol Europos Sąjungoje dar niekada nebuvo įvertinti šių planų tikslų, susijusių su vartotojų dalyvavimu, rezultatai.

3.4 Pastaraisiais metais Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas daugiausiai dėmesio skyrė individulių vartotojų teisių stiprinimo strategijai ir taip tikėjosi pasiekti norimą tikslą – paskatinti didesnį jų pasitikėjimą vidaus rinka. Strategijai įgyvendinti minėtos institucijos ėmėsi šių veiksmų: pirma, vykdė vartotojų apsaugos acquis persvarstymą ir siekė kiek įmanoma labiau suderinti svarbiausias vartotojų politikos sritis, antra, parengė išsamią vidutinio6 „pakankamai informuoto, protingo pastabaus ir nuovokaus7“ vartotojo teoriją, kuri savo ruožtu suformavo apgaulingą teisėtumo pagrindą, t. y. sukūrė idealaus – informuoto ir sąmoningo – vartotojo tipą, nors statistikos duomenys rodo, kad toks vartotojo tipas neegzistuoja.

3.5 Turimi duomenys rodo, kad yra daug vartotojų, kurie toli gražu nėra aktyvūs, informuoti ir nuovokūs, t. y. tokie, kokie būtini konkurencingai ir inovatyviai rinkai. Iš tiesų, dauguma Europos vartotojų nesijaučia nei labai pasitikintys, nei pakankamai informuoti ir apsaugoti8.

3.6 Be to, kalbant bendrai apie visus vartotojus , Europa pasirinko labai atsargų požiūrį. ES imasi gana mažai konkrečių veiksmų vartotojams atstovaujančių organizacijų atžvilgiu, todėl EESRK ragina Komisiją pateikti konkretų pasiūlymą dėl kolektyvinio ieškinio, kuris yra labai laukiama ir vartotojų interesų gynimui nacionaliniu ir ES lygmeniu svarbi priemonė.

3.7 Vartotojų teisė burtis į organizacijas, kad galėtų ginti savo interesus, pripažinta SESV 169 straipsnyje. Taigi, labai svarbu Europos lygmeniu pripažinti, kad vartotojams atstovaujančios organizacijos atlieka išskirtinį ir nepakeičiamą vaidmenį įkvėpdamos pasitikėjimą bendrąja Europos rinka ir užtikrindamos jos vystymąsi. Tai pagrindžia būtinybę – nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos savarankiškai apibrėžti nacionalinę politiką – nustatyti tam tikras bendras teises ir pagrindinius principus.

3.8 2011 m. sausio mėn. Europos vartotojų konsultacinė grupė nurodė šias priežastis, lėmusias/pagrindžiančias būtinybę turėti stiprias vartotojų organizacijas:

a) Europos lygmeniu priimamų sprendimų, turinčių poveikį vartotojams nacionaliniu lygmeniu, skaičius;

b) tai, kad Europos institucijos vis dažniau išklauso vartotojų asociacijų nuomonę;

c) vartotojai turi teisę būti išklausyti nustatant jiems svarbią politiką;

d) ekonomikos subjektų atstovai ir vartotojų atstovai turi nevienodas finansines galimybes dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, o tai lėmė didesnį ar mažesnį vartotojų asociacijų dalyvavimo ir įtakos lygį9.

EESRK jau yra pateikęs savo poziciją ir šioje nuomonėje pakartoja savo teiginius dėl reikalavimų, kurių turėtų laikytis vartotojų organizacijos10.

3.9 Jei vartotojų organizacijos bus silpnos, priklausomos politiškai ir ekonomiškai, negalės aktyviai dalyvauti laisvoje ir konkurencingoje rinkoje, reikalauti informacijos skaidrumo ir ginti individualių ir bendrų vartotojų interesų, bus sunku įgyti Europos vartotojų pasitikėjimą.

4. Teisė būti išklausytiems ir dalyvauti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas reguliuojančiose struktūrose

4.1 Vartotojų organizacijos yra svarbiausios pagalbininkės siekiant atkurti vartotojų pasitikėjimą ir sukurti vidaus rinką, todėl EESRK ragina Komisiją imtis iniciatyvos ir užtikrinti, kad vartotojų organizacijoms būtų pripažintos tam tikros bendros būtiniausios teisės, visų pirma teisė, kad būtų su jomis konsultuojamasi, ir teisė būti išklausytoms per savo atstovus, taip pat teisiškai ir (arba) administraciškai apibrėžti vartotojų teises ir interesus šiuo tikslu surengiant išankstinius klausymus ir konsultacijas dėl priemonių, kurios turi įtakos jų teisėms ir interesams, ginamiems įstatymais nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu, ir garantuoti teisę dalyvauti visuotinės ekonominės svarbos paslaugų reglamentavime.

4.2 Kadangi šioje nuomonėje negalime išsamiai aptarti visų garantijų, kurios turi būti suteiktos vartotojų organizacijoms, EESRK norėtų atkreipti dėmesį į šiuos klausimus:

a) vartotojų organizacijų teisė, kad būtų konsultuojamasi, ir teisė būti išklausytoms per savo atstovus, visų pirma kai teisiškai ir (arba) administraciškai apibrėžiamos vartotojų teisės ir interesai, šiuo tikslu surengiant išankstinius klausymus ir konsultacijas dėl priemonių, kurios turi įtakos jų teisėms ir interesams, ginamiems įstatymais nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu;

b) vartotojų organizacijų teisė dalyvauti sektorių, visų pirma visuotinės svarbos paslaugų ir paslaugų, kurios būtinos gyvenant visuomenėje ir be kurių vartotojas negali apseiti, todėl neturi realaus pasirinkimo, reglamentavimo procesuose.

4.3 EESRK primena, kad Lisabonos sutarties Protokole (Nr. 26) dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų ir Pagrindinių teisių chartijos 36 straipsnyje pabrėžiamas visuotinės svarbos paslaugų reikšmė ES, kuri nustato principus, kuriais vadovaujantis paslaugos organizuojamos. Komitetas taip pat primena, kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugų rinka negali teikti be valstybės intervencijos (arba gali teikti kitokiomis kokybės, saugos, prieinamumo, lygių galimybių ar visuotinio prieinamumo sąlygomis). Viešųjų paslaugų įsipareigojimai teikėjui nustatomi pavedimu, remiantis visuotinio intereso kriterijumi; juo užtikrinama, kad paslauga būtų teikiama tokiomis sąlygomis, kad būtų įvykdyta jai priskirta užduotis11.

4.4 Paprastai, daugelį visuotinės ekonominės svarbos paslaugų, susijusių su elektros, dujų, vandens ir ryšių paslaugų tiekimu, teikia valstybė, kuriai priklauso skirstomieji tinklai. Diskusijose dėl paslaugų, pavyzdžiui, energetikos sektoriaus paslaugos, klausimai dažnai buvo svarstomi rizikos (sveikatos, saugumo, aplinkos), nacionalinės strateginės gamtinių išteklių politikos ar rinkos liberalizavimo požiūriu.

4.5 Vartotojams svarbiausi klausimai – tiekimo saugumo ir paslaugų prieinamumo užtikrinimas, turint omenyje, kad pagrindinis ir beveik vienintelis jų pasirinkimą lemiantis veiksnys yra kaina.

Vartotojams daug sunkiau palyginti paslaugas nei produktus, tačiau dar sudėtingiau palyginti sutarčių sąlygas, kurios paprastai nebūna tinkamai paaiškintos, visų pirma, tarifų ir kainų nustatymo metodika, kuri yra labai sudėtinga ir apima ne tik paslaugą, bet ir daug kitų elementų. Be to, su šia metodika vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos nėra tinkamai susipažinusios ir jos aptarusios.

Reikėtų sukurti analogišką pavojingų gaminių sistemai RAPEX nekokybiškų paslaugų sistemą, kad vartotojų asociacijos galėtų per savo tinklus informuoti vartotojus apie tokias paslaugas.

4.6 Energijos rinkos observatorija nurodo tris pagrindines bendrą energijos kainą sudarančias dalis: energija, tiekimas ir skirstymas (tinklai); be šių dalių dar prisideda kiti mokesčiai ir, galiausiai, PVM. Observatorija palygina padėtį įvairiose valstybėse narėse, tačiau nenurodo, nors ir turėtų tai padaryti, kas kiekvienoje valstybėje narėje sudaro minėtus „kitus mokesčius“, juo labiau kad „kiti mokesčiai“ gali būti įskaičiuojami ir į kitų visuotinės ekonominės svarbos paslaugų (vandens tiekimo ir ryšių paslaugų) kainą; taigi, būtų naudinga tokią informacija turėti ir apie kitus sektorius.

4.7 Europos Komisija atliko išsamius tyrimus dėl kai kurių visuotinės ekonominės svarbos paslaugų kainų ir atkreipė dėmesį į Energijos rinkos observatorijos pateiktus duomenis. Komisija pateikė šias išvadas:

a) dauguma valstybių narių toliau reguliuoja šeimų ūkiams taikomas kainas ir energijos sektoriuje taikoma praktika teikti sudėtingas sąskaitas už elektros energiją trukdo vartotojams keisti tiekėją, o tai savo ruožtu apsunkina galimybes naujiems konkurentams patekti į rinką;

b) tarifai gali būti svarbus papildomas pajamų šaltinis, įkainiai nuolat didėja ir tai atsispindi vartotojų – namų ūkių ar įmonių – apmokamose sąskaitose.

4.8 Akivaizdu yra tai, kad nors yra daug įvairių reguliavimo institucijų ir Europa jas nuolat ragina priimti skaidresnius sprendimus, vartotojų organizacijos turi labai nevienodas galimybes gauti informaciją ir specifinių žinių apie visuotinės ekonominės svarbos paslaugų rinkų veikimą. Visų pirma tai yra informacija apie kainų nustatymą, kainos sudedamąsias dalis ar naudojimosi tinklais kainą, taip pat apie šių įvairių veiksnių poveikį vartotojams.

4.9 EESRK mano, kad Komisija turėtų paraginti valstybes nares ir nacionalines reguliavimo institucijas ne tik skatinti informacijos ir sprendimų priėmimo procesų skaidrumą, bet ir siekti, kad įvairiems interesams – reguliuojamiems ekonomikos sektoriams ir vartotojams – būtų atstovaujama vienodai, visų pirma remti ir įgyvendinti vartotojams atstovaujančioms organizacijoms naudingą pozityvią diskriminaciją (pvz., specialios informavimo priemonės, stebėsenos veiksmai, finansinė parama ir pan.).

4.10 EESRK nuomone, vartotojų organizacijų dalyvavimas lygiomis teisėmis su ekonomikos subjektais diskusijų forumuose ir konsultacinėse struktūrose yra tinkamiausias būdas konkurencingoje rinkoje suteikti didesnes galias vartotojų organizacijoms, taigi ir patiems vartotojams12.

4.11 EESRK vis dėlto mano, kad galima rizika (pvz., rizika, kad vartotojų organizacijos taps įkaitais) yra tik antraeilės svarbos klausimas, palyginti su būtinybe užtikrinti konkrečią informaciją apie sudėtingas sritis, turinčias lemiamos reikšmės vartotojų gyvenimo kokybei, kuri bus apsaugota tik tuo atveju, jei vartotojams bus veiksmingai atstovaujama.

4.12 Europos institucijos gali ir privalo skatinti vartotojų organizacijų dalyvavimą reguliavimo institucijų struktūrose ir diskusijų forumuose, visų pirma dėl tarifų ir kainų nustatymo13, kadangi tai yra būdas užtikrinti kainų struktūros reglamentavimo procedūrų nešališkumą ir skaidrumą bei ugdyti aktyvų pilietiškumą ir stiprinti vartotojų organizacijas.

4.13 Šis klausimas iš dalies keliamas direktyvose dėl elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių14, kuriose teigiama, kad „Reguliavimo institucija, vykdydama [...] nustatytas pareigas, atitinkamai konsultuojasi su perdavimo sistemos operatoriais ir atitinkamai glaudžiai bendradarbiauja su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, išsaugodama jų nepriklausomumą, nedarydama įtakos jų specialiai kompetencijai ir laikydamasi geresnio reglamentavimo principų.“ Vis dėlto ne visose konkurencinėse situacijose rekomenduojamas vartotojams atstovaujančių organizacijų dalyvavimas ir diskusijos su jomis.

4.14 Konkurencijos sąlygomis tarifų struktūra ne tik lemia paslaugų teikėjų prieigą prie sistemų: kada ngi daro tiesioginę įtaką kainoms, gali paskatinti vartotojų atskirtį ir trukdyti vartotojui keisti paslaugos teikėją15.

4.15 Kainų klausimas ir būtinybė diskutuoti su vartotojų atstovais dėl kainas lemiančios tarifų struktūros nebuvo įtrauktos į reglamentavimo procesus ir į susijusius ES teisės aktus (pvz., į pirmiau minėtas direktyvas). Tačiau Energijos rinkos observatorijos duomenys aiškiai rodo, kad pagal šių paslaugų kainų struktūrą vartotojams ir įmonėms tenka mokesčiai ir kitos sąnaudos, o tai didina vartotojų pažeidžiamumą ir neigimai veikia įmonių konkurencingumą.

4.16 Kai kurie sprendimai visuotinės ekonominės svarbos paslaugų srityje turi tiesioginio poveikio sąnaudoms, kurios galiausiai atsispindi vartotojų mokamoje kainoje. EESRK mano, kad sveikos konkurencijos bendrojoje rinkoje ir vartotojų apsaugos siekis pateisina ES institucijų veiksmus, kurių tikslas užtikrinti didesnį skaidrumą nustatant pagrindinių visuotinės ekonominės svarbos paslaugų kainas ir stebėti kainą sudarančių komponentų ir tarifų pokyčius. Šiuo tikslu reikėtų raginti valstybės nares ir nacionalines reguliavimo institucijas remti vartotojams atstovaujančių organizacijų ir MVĮ aktyvų dalyvavimą sprendimų dėl tarifų nustatymo priėmimo procesuose16.

4.17 Galiausiai, EESRK norėtų priminti, kad atstovavimas vartotojams nebus veiksmingas, kol nebus užtikrinta galimybė teikti kolektyvinį ieškinį, todėl primygtinai ragina Komisiją atnaujinti procesą dėl Europos kolektyvinio ieškinio.

2012 m. lapkričio 14 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto
pirmininkas




Staffan Nilsson
 

_____________

1 OL C 175, 2009 7 28, p. 20.

2 2006 m. liepos 7 d. Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) sprendimas, Europos Teismo sprendimų rinkinys 2006, p. II-01601.

3 OL C 181, 2012 6 21, p. 89.

4 1975 m. balandžio 4 d. Tarybos patvirtinta pirmoji preliminari Europos Sąjungos vartotojų apsaugos ir informavimo politikos programa.

5 COM(2007) 99 final.

6 Vidutinio vartotojo koncepciją EESRK labai kritikavo savo nuomonėse.

7 Europos Teisingumo Teismo byla C-220/98 Estée Lauder Cosmetics c/Lancaster Group ir 1998 m. birželio 16 d. byla C-210/96 Gut Springenheide ir Tusky.

8 „Galių suteikimas ES vartotojams“, SEC(2011) 469 final.

9 Europos vartotojų konsultacinė grupės ataskaita dėl vartotojų judėjimo veiksnių stebėsenos.

10 Žr. EESRK nuomonės OL C 221, 2005 9 8, p. 153, 3.5 punktą: organizacija turi būti juridinis asmuo, nesiekti pelno, jos pagrindinis įstatinis siekinys turi būti bendra vartotojų interesų gynyba ir atstovavimas jiems, organizuodama veiklą vadovautis demokratijos principais, būti finansiškai ir nepriklausoma, būti nepriklausoma nuo politinių ir ekonominių interesų.

11 COM(2011) 900 final.

12 Šie teiginiai pagrįsti 1999 m. Eurobarometro tyrimo Nr. 51.1 duomenimis. Į klausimą: „Jūsų nuomone, kokia iš toliau pateiktų užduočių yra prioritetinė vartotojų organizacijų užduotis? (10 galimų atsakymų, įskaitant „nežinau“) dažniausi atsakymai (dalyvavo 15 valstybių narių respondentai) buvo šie: 1) skleisti informaciją (26,8 proc.); 2) patarti ir suteikti praktinę pagalbą (25,4 proc.); 3) ginti vartotojų interesus (19,2 proc.); 4) atstovauti vartotojų interesams (7,3 proc.).

13 Kalbant apie komunalinių paslaugų įmonių teikiamas viešąsias paslaugas, kurių grėsmė vartotojų sveikatai ir saugumui yra labai menka (mažai susiję su telefono ryšio ir elektros tiekimo paslaugomis), kaina yra pagrindinis ir beveik vienintelis vartotojų pasirinkimą lemiantis veiksnys.

14 Direktyvos 2009/72/EB ir 2009/73/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 55 ir p. 94).

15 Žr. 2009 m. liepos 13 d. Europos Pralamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių 32 straipsnio 1 dalį.

16 OL C 318, 2011 10 29, p. 155.

- -

INT/629 – CES1177-2012_00_00_TRA_AC (FR) AK/AV/rs/am/ua/lz .../...

INT/629 – CES1177-2012_00_00_TRA_AC (FR) AK/AV/rs/am/ua/lz

Šaltinis: http://eescopinions.eesc.europa.eu/EESCopinionDocument.aspx?identifier=ces\int\int629\ces1177-2012_00_00_tra_ac.doc&language=LT