Nacionalinė vartotojų konfederacija

 

-----------------------------------------------------------------------------

Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba

K. Čilinskas siūlo naikinti Ūkio ministeriją

K. Čilinsko pranešimas: siūloma ne didinti, o mažinti ministerijų skaičių

2008-10-30 14:57

Seimo Konstitucinės komisijos narys Kęstutis Čilinskas šiandien kreipėsi į Respublikos Prezidentą Valdą Adamkų, prašydamas inicijuoti Ūkio ministerijos panaikinimą, tas jos funkcijas, kurios būtinos valstybei, perduodant Finansų ministerijai. Tokiu būdu, sekant kai kurių ES šalių pavyzdžiu, iš dviejų ministerijų būtų sukurta viena - Ekonomikos ir finansų ministerija. K. Čilinskas siūlo Prezidentui kritiškai vertinti besiformuojančios valdančios koalicijos lyderių siūlymus Ūkio ministeriją skaidyti į dvi ministerijas ir taip padidinti ministerijų skaičių nuo 13 iki 14, kad būtų patenkintos koalicijos partnerių pretenzijos į ministrų postus.

Pasak K. Čilinsko, ministerijų skaičių ir jų būtinumą teisinėje valstybėje turėtų nulemti valstybės interesai ir kitų demokratinių šalių patirtis. K. Čilinsko užsakymu Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas atliko tyrimą, iš kurio matyti, kad Ūkio ministerijos yra išlikusios tik keliose postsovietinio lagerio valstybėse (Slovakijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje), kuriose dar žemas ūkio privatizavimo laipsnis. Lietuvoje palikti Ūkio ministeriją ar skaidyti ją, siūlo politikai, į dvi - energetikos ir inovacijų – nėra ekonominių sąlygų ir būtinybės.

Ūkio ministerijai išlaikyti iš valstybės biudžeto, teigia K. Čilinskas, dabar skiriama apie 1 mlrd. Lt.. Suskaldžius ministeriją į dvi, kaip rodo praktika, palaipsniui naujos ministerijos prisigalvoja sau funkcijų, kurioms išlaikyti jau kiekvienai ministerijai reikės po 1 mlrd. Lt.. Tai yra per didelė našta vis labiau įsiskolinančiam biudžetui. Be to, tokios ministerijos, kaip taisyklė, yra kliūtis ūkiui, įskaitant energetiką, vystytis. Pavyzdžiui, viena iš svarbiausių Ūkio ministerijos nuostatuose nurodytų funkcijų – konkurencijos ūkyje užtikrinimas ir energetikos priežiūra. Tačiau, laikantis ES teisės, tai veiklai Lietuvoje yra įsteigtos specialios institucijos: Konkurencijos taryba ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Joms abejoms išlaikyti užtenka 10 mln. Lt. biudžeto lėšų. Kadangi ūkio plėtra priklauso nuo pačių verslininkų ir ūkininkų, o konkurencijos, kainų kontrolės ir energetikos įmonių priežiūros klausimus sprendžia minėtos specialios institucijos, tai Ūkio ministerija, gaudama iš biudžeto dešimt kartų daugiau už jas lėšų savo išlaikymui, dažnai prisigalvoja priešingos veiklos – tam tikrų privilegijuotų monopolinio verslo atstovų interesų protegavimo, pažeidžiant sąžiningos konkurencijos reikalavimus. Pavyzdys – ministerijos kova prieš Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, norėjusią išlaisvinti verslą ir gyventojus nuo nepagrįstai didelių elektros energijos pardavimo tarifų, užtikrinančių nepelnytus viršpelnius energetikos monopolistams.

Be to, nurodo savo kreipimesi į Prezidentą K. Čilinskas, Lietuvos valdžia, pažeisdama ES teisės reikalavimus, privatizavo ir monopolizavo energetikos valdymą ir elektros energetikos sistemų duodamą pelną, sukurdama AB LEO LT. Šios bendrovės valdybos kūrimo naujienos akivaizdžiai pademonstravo, kad valdžia, sukurdama šią privačią monopoliją, sandorio su UAB "NDX energija" dokumentais, įteisino tokį šios strateginės energetikos srities valdymo modelį, pagal kurį valdymo ir pelno skirstymo klausimus sprendžia bendrovės valdymo organai, kuriuose sprendžiamo balso teisę turi privatūs savininkai. Jiems suteikta ir politinė funkcija – "rūpintis", t.y, laisvalaikiu nuo savo gana stambaus verslo reikalų pagalvoti ir apie naujos AE ir jungčių statybą. Valstybei palikta pareiga užtikrinti naujos AE ir jungčių statybos finansavimą ir tai valstybė jau pradėjo daryti už mokesčių mokėtojų lėšas sukūrusi valstybinę bendrovę jungčių su Lenkija statybai. Taigi, energetikos "ministeriją" ir "ministrų" būrelį Lietuva jau turi įsigijusi už brangią kainą – 38,3% nacionalinės energetikos kapitalo ir jo duodamų pajamų. Tad neekonomiška ir nelogiška, anot K. Čilinsko, būtų kurti naują, Energetikos ministeriją. Valstybei palikta pareiga užtikrinti tos srities finansavimą gali būt vykdoma ne kuriant naują ministeriją, bet paliekant šią funkciją ir dabar panašius reikalus sprendžiančiai Finansų ministerijai.

Anot K. Čilinsko, tos dabartinei Ūkio ministerijai priskirtos funkcijos, kurios valstybei būtinos, yra perduotinos jau esančioms ministerijoms. Iš Parlamentinių tyrimų departamento pateiktų duomenų matyti, kad ekonomikos, įskaitant energetiką, klausimų reguliavimą šalys prijungia prie tokios kaip mūsiškė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (pvz. Airija, Suomija, Austrija ir Prancūzija) arba prie Finansų ministerijos (pvz. Graikija, Malta, Rumunija). K. Čilinsko nuomone, Prezidentas galėtų atsižvelgti, kad ekonominės ir finansinės krizės akivaizdoje ekonomikos ir finansų klausimų sprendimo apjungimas vienoje Ekonomikos ir Finansų ministerijoje būtų ypač efektyvus.

Kontaktinis (-iai) asmuo (-enys):
Daugiau informacija:
V. Stramkauskaitė, Seimo nario K. Čilinsko, padėjėja-sekretorė,
tel. 2396840