Nacionalinė vartotojų konfederacija

 

-----------------------------------------------------------------------------

Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba

Kada prasideda mokslinė prostitucija?

Viename Holivudiniame filme labai taikliai buvo pacituotas tabako pramonei dirbantis mokslininkas, kurio teigimu užtektų jam duoti pakankamai pinigų ir jis galėtų paneigti visuotinės traukos dėsnį. Po to buvo paviešinti faktai apie tabako pramonės pirktus mokslininkus, buvo paviešintos sumos, kurios buvo mokėtos šiems mokslininkams tam, kad jie paneigtų rūkymo žalą sveikatai ir pan. Nuo tokių mokslininkų mokslo pasaulis jau atsiribojo, o save gerbiantys moksliniai žurnalai reikalauja nurodyti ar mokslinis tyrimas nebuvo finansuotas pramonės ar suinteresuotų pusių.

Patarojo meto įvykiai rodo, kad Lietuvai iki tokio sąmoningumo dar labai toli. Dar daugiau, panašu, kad net valstybės institucijos, tenkindamos pramonės įgeidžius švaisto valstybės lėšas tyrimams, kurie, švelniai kalbant, galėtų būti vadinami moksliniu nihilizmu, atba tiesiog suinteresuotų verslo struktūrų interesų tenkinimu už mokesčių mokėtojų pinigus.

 

Dar tebevykstant diskusijoms apie alkoholinių gėrimų reklamos apribojimą ir kitas alkoholio kontrolės priemones, viešose diskusijose pasirodė Žmogaus studijų centro direktorius Gintaras Chomentauskas, kurį visų šių renginių metu buvo galima stebėti besitariant su alkoholio gamintojais. Jo nuomonė stebėtinai dažnai sutapdavo su alkoholio gamintojų išvedžiojimais. Matyt logiška tokios draugystės tąsa tapo Ūkio ministerijos užsakytas tyrimas „NESAIKINGO ALKOHOLIO VARTOJIMO NEIGIAMOS ĮTAKOS LIETUVOS KONKURENCINGUMUI MAŽINIMO GALIMYBIŲ IDENTIFIKAVIMAS", kuris gruodžio 11 d. bus pristatomas Ūkio ministerijoje. Jau dabar su juo galima susipažinti Ūkio ministerijos tinklalapyje. Dar iki tyrimo G.Chomentauskas teigė, kad įrodymais pagrįstos alkoholio kontrolės priemonės (reklamos, laiko, vietos apribojimas ir kiti apribojimai) yra neefektyvios, o žmonės geria todėl, kad yra nelaimingi. Jo teigimu girtuokliauja tik 10 proc. populiacijos, todėl nėra reikalo riboti likusių, kurie geria saikingai. Natūralu, kad šita filosofija labai patinka alkoholio gamintojams, kurie su Ūkio ministerijos palaiminimu sėkmingai plėtojo savo verslą. Labai akivaizdu, kad pagrindinis šio tyrimo tikslas nėra toks, koks yra deklaruojamas. Juo siekiama „pritempti mokslą" prie aludarių bei degtindarių svajonių ir susikurti „mokslinį pagrindą" realių alkoholio kontrolės priemonių stabdymui.

 

Manome, kad visuomenė dar sužinos, kiek mokesčių mokėtojams kainavo toks mokslas, nes tai galėtų paaiškinti ir daugelį kitų neaiškių dalykų. Pirma, kodėl konkursas buvo paskelbtas liepos mėnesį, kai visi universitetai atostogauja? Antra, kodėl tyrėja buvo pasirinkta įstaiga, kuri neturi savo mokslinių duomenų bazės? Trečia, kodėl dalyvauti nebuvo kviesti universitetai, kurie teikia duomenis Statistikos departamentui, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenų bazėms ir yra sukaupę ilgalaikių šių problemų stebėjimų duomenis? Beje, reikia pastebėti, kad šiuos duomenis Žmogaus studijų centro ekspertai fragmentiškai (tai, kas patinka) naudoja savo tyrime. Klausimų kyla ir daugiau. Pavyzdžiui, kodėl buvo kartojami tyrimai, tokie kaip AUDIT apklausa, kurią tik prieš metus atliko Valstybinis psichikos sveikatos centras. Juk šiame tyrime buvo apklausta ne 500, o 3300 tiriamųjų? Kuris tyrimas geriau atspindi situaciją abejonių nekyla. Negana to, p. Chomentauskas iš šio klausimyno kažkodėl naudoja tik 3 klausimus, nors jų klausimyne yra 10. Mokslininkai gerai žino, kad klausimynai yra nekarpomi ir nedėliojami pagal kieno nors užgaidas. Atvirkščiai, klausimynai yra labai kruopščiai tikrinami, validizuojami, skaičiuojamas jų vidinis suderinamumas ir kt. Tam reikalingi ir autorių leidimai juos naudoti. Žmogaus studijų centrui šie dalykai kažkodėl nepasirodė svarbūs. Tai daug ką paaškina. Naudojant pilną, o ne pagal p.Chomentausko fantazijas iškarpytą klausimyną, buvo nustatyta, kad alkoholį žalingai vartoja 20, o ne 10 proc. 15-74 m. pabandykime įsivaizduoti: jei 10 proc. Lietuvos gyventojų suvartotų 71 proc. viso suvartojamo alkoholio, tai reiškia, kad tie "geriantys" per dieną turėtų išgerti bent 0,7 l degtinės. Panašių „perlų" šiame tyrime galima rasti labai daug. Žmogaus studijų centro specialistai rado ryšius tarp rūkymo ir alkoholio vartojimo, tarp širdies ir kraujagyslių ligomis ir mirčių nuo vėžinių susirgimų ir pan. Tačiau šios sąsajos buvo nustatytos ir šimtus kartų patikrintos jau beveik prieš 60 metų! Argi ne keista, kad už tokius „atradimus" Lietuvos gyventojai dar kartą turėjo sumokėti privačiai įstaigai? Neabejoju, kad jeigu į pristatymą ateis mokslininkų, jiems kils klausimų ir apie tai ar linijinės regresijos metodu įvertinti ryšiai iš tikrųjų rodo priežastis. Tokių sensacingų teiginių nerasime jokiame kitame moksliniame straipsnyje. Šioje studijoje koreliacijas galima skaičiuoti tarp bet ko. Gal tada buvo verta pabandyti nustatyti ir ryšį tarp nosies ilgio ir šnervių diametro, nes tokie žmonės gali būti nepatenkinti savo išvaizda savo išvaizda ir bijodami aplinkinių patyčių dažniau emigruoti iš Lietuvos, prasigerti ar žūti autoįvykyje?

 

Mokslininkų, jau mačiusių šį tyrimą nuomone, jis neatlaikytų jokios mokslinės kritikos: nei dėl tyrimo metodikos, nei dėl gautų duomenų interpretacijos. Net neabejoju, kad šio tyrimo rezultatai ir išvados bus entuziastingai cituojami Ūkio ministerijos specialistų, rengiant eilines Alkoholio rinkos liberalizavimo iniciatyvas. Ponas G.Chomentauskas teigia, kad „Užuot nacionaliniu lygiu vykdžius trumpalaikes ir dažniausiai neveiksmingas kampanijas, nukreiptas į atskirus rizikos veiksnius ir atskiras SŽE formas (alkoholio vartojimą, rizikingą elgesį keliuose, savižudybes, rūkymą), prioritetas turi būti suteiktas sisteminio lygmens tarpsektorinei valstybės politikai su šiais privalomais politikos komponentais". Šis sakinys ir nusako esminį atlikto tyrimo tikslą: nuneigti įrodymais pagrįstas alkoholio kontrolės priemones ir pasitelkiant liguistas mokslines fantazijas bei hipotezes sukurti dirvą tolimesniam alkoholio pramonės klestėjimui. Belieka tikėtis, kad tyrimo pristatyme aktyviai dalyvaus mokslininkai bei šios srities specialistai. Tikimės, kad ir žiniasklaida atsirinks kas yra kas bei plačiai nušvies kam švaistomos valstybės lėšos ir kokia yra tikroji tokio „mokslo" paskirtis.