Nacionalinė vartotojų konfederacija

 

-----------------------------------------------------------------------------

Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba

Pasiūlymai Valstybinei vartotojų teisių apsaugos 2011-2014 strategijai

Nacionaline vartotojų konfederacija (NVK) teikia šias pastabas dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos 2011-2014.

 

Pastabos ir pasiūlymai

 

Valstybinei vartotojų teisių apsaugos 2011-2014 strategijai

 

2011 03 08

 

Nacionaline vartotojų konfederacija (NVK) teikia šias pastabas ir Teisingumo ministerija, įvertindama, kad šie komentarai ir pasiūlymai buvo pateikti nenaudojant biudžeto lėšų, pateiks motyvuotą atsakymą dėl neįtrauktų pasiūlymų.

 

Bendro pobūdžio pastabos

 

Europos Komisija, priimdama Vartotojų politikos apsaugos 2007-2013 strategiją paminėjo, kad “Vartotoju politika itin gerai tinka ES augimo, darbo vietų kūrimo ir ryšių su visuomene palaikymo uždaviniams įgyvendinti”. Paminėtų uždavinių sprendimas itin aktalūs ir Lietuvai.

 

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) yra pavaldi vienai ministerijai, dėl šios priežasties bendradarbiavimas, veiksmų koordinavimas tarp įvairių institucijų, kurios yra pavaldžios kitoms ministerijoms nepakankamas. Dėl šios priežasties valstybė negali užtikrinti aukšto vartotojų apsaugos lygio.

 

Nesilaikyta Planavimo dokumentų sistemos, nustatytos strategijos planavimo metodikoje, įgyvendinimo rekomendacijų.

 

Komentarai ir pastabos

 

Komentaras

 

ES Sutartyje nustatyta, kad “vartotojų interesai turėtų būti įtraukti į visas ES politikos kryptis” (vartotojų, verslo, žemės ūkio, susisiekimo, švietimo ir kt.), todėl turime pradėti nuo to, kad vartotojų interesų apsauga būtų įtraukta bent jau pačioje vartotojų apsaugos strategijoje.

 

Pasiūlymai

 

Pakeisti pavadinimą iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos 2011-2014 metų strategijos (toliau Strategija) į Valstybinę vartotojų apsaugos 2011-2014 strategiją. Atitinkamai išplečiant dokumento turinį bei priemonių planą apimant ne tik teises, bet ir interesus. Prioritetiniai vartotojų interesai - prieinamos tokių pirmojo būtinumo prekių, kaip energetikos, maisto, kainos ir pan.

 

Komentaras

 

Nėra Tarpinstitucinio veiklos plano tikslų, uždavinių, priemonių ir asignavimų lentelės.

 

Pasiūlymai

 

Paruošti asignavimų lentelę, kuri turi būti neatskiriama strategijos įgyvendinimo dalis.

 

Komentaras

 

ES Vartotojų politikos strategijoje įrašyti šie 3 pagrindiniai tikslai:

 

“1. Stiprinti ES vartotojų padėtį tiksliai informuojant, siekiant rinkos skaidrumo ir didinant pasitikėjimą, kuris priklauso nuo veiksmingos vartotojų apsaugos.

 

- Kelti vartotojų geroves lygį mažinant kainas, didinant pasirinkimo galimybes, saugumą ir gerinant kokybę. Vartotojų gerovė yra svarbiausia gerai veikiančios rinkos dalis.

 

- Veiksmingai apsaugoti vartotojus nuo didelių pavojų ir grėsmės.”

 

Tokie tikslai galėjo būti įvardinami ir rengiant lietuvišką vartotojų politikos strategiją, nes tik jie gali padėti pasiekti aukštą vartotojų apsaugos lygį.

 

Pasiūlymai

 

Valstybinėje vartotojų apsaugos strategijoje įrašyti tokius pačius tikslus, kaip ir ES strategijoje.

 

Komentaras

 

Strategijos tikslai punkte 5.1. rašoma, “ užtikrinti aukštą vartotojų teisių apsaugos lygį, vykdant stebėseną ir skatinant sąžiningą verslo subjektų konkurenciją”. Šio tikslo nepasieksime, jei jo pasiekimus “vertins” pati Valstybinė vartotojų teisių apsaugos taryba, t.y. ji bus atsakinga už strategijos įgyvendinimą ir vykdys stebėseną (savistebėseną).

 

Pasiūlymas

 

Priemonių plane vartotojų nuomonių apklausą turi vykdyti ne pati VVTAT, bet vartotojų organizacija.

 

Komentaras

 

„5.2. didinti vartotojų pasitikėjimą konkurencine rinka bei vartotojų ir verslininkų pasitikėjimą vartotojų teisių apsaugos sistema“.

 

Vartotojams svarbu, kad pasitikėdami rinka jie nebūtų eilinį kartą apvilti, todėl šiame dokumente neturėtų būti keliami tokie tikslai, kaip pasitikėjimo konkurencine rinka didinimas, nepaminint, jog tai vyks kartu su rinkos skaidrinimu ir veiksminga vartotojų apsauga.

 

Pasiūlymas

 

Antrą tikslą, kaip jau buvo pasiūlyta anksčiau, siūlome suformuoluoti sekančiai:

 

“Kelti vartotojų geroves lygį mažinant kainas, didinant pasirinkimo galimybes, saugumą ir gerinant kokybę. Vartotojų gerovė yra svarbiausia gerai veikiančios rinkos dalis”.

 

Komentaras

 

Šiame projekte nėra įvertinta ir paminėta, kad Valstybės kontrolė atliko vartotojų teisių apsaugos valstybinį auditą Nr. VA-40-20P-5. Auditas buvo vykdomas nuo 2008-03-03 iki 2009-03-26. Šis auditas mokėsčių mokėtojams kainavo daugiau kaip 100 000 Lt. Jis pateikė labai naudingas rekomendacijas, kaip tobulinti bei efektyvinti vartotojų teisių apsaugą.

 

Mūsų nuomone, šios institucijos audito neįvertinimas, siunčia žinią, kad Valstybės kontrolės atlikti tyrimai gali būti valstybės institucijų ignoruojami.

 

Pasiūlymas

 

Būtina įvertinti egzistuojančius trūkumus, kurie buvo nustatyti, atlikus Valstybės kontrolės auditą ir numatyti priemones jos pateiktų rekomendacijų įgyvendinimui.

 

Komentaras

 

Vartotojų teisių apsaugos strategijoje nėra įvertintas praeito strateginio dokumento bei priemonių plano įgyvendinimas, tokiu būdu neužtikrinamas veiklos tęstinumas.

 

Pabaigus darbą, VVTAT pridėjo ataskaitą, kurioje nebuvo informacijos apie tai, kaip buvo įgyvendintos visos numatytos priemonės. Ypatingai pasigedome Savivaldybių veiksmų įgyvendinant Strategiją. Ar sukurta duomenų apie nelaimingus atsitikimus, susijusius su pavojingais produktais (prekėmis ir paslaugomis), rinkimo ir apdorojimo sistema? Ir t.t.

 

Nors pirmuose darbo grupės susitikimuose buvo pasiūlyta naują strategiją pradėti kurti nuo senos įvertinimo, tačiau VVTAT neatsižvelgė į šį esminį pasiūlymą.

 

Pasiūlymas

 

Įvertinti 2007-2010 laikotarpio vartotojų teisių apsaugos strategijos dokumento priemonių plano įgyvendinimą.

 

Komentaras

 

9 punkte parašyta, kad „ Strategijos uždaviniai apima Teisingumo, Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio, Ūkio, Aplinkos, Susisiekimo, Energetikos, Švietimo ir mokslo, Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų kompetencijos sritis, todėl priemones Strategijai įgyvendinti vykdys šios ministerijos, joms pavaldžios įstaigos, Vyriausybės įstaigos bei kitos valstybės institucijos. Taip pat siūloma strategijos įgyvendinime dalyvauti ir Lietuvos savivaldybių, vartotojų bei verslo asociacijoms“.

 

Pasiūlymas

 

Yra numatyta, kad minimos institucijos yra atsakingos, įgyvendinant strategijos priemonių planą, dokumente turėjo būti aprašytos vartotojų apsaugos problemos kiekvienoje iš šių institucijų kuruojamų sričių ir numatytos priemonės šių problemų pašalinimui.

 

Komentaras

 

Vartotojų organizacijos stiprios demokratijos šalyse yra valstybės vertinamos ir jų darbas yra įvertinamas. Europoje vartotojų organizacijos yra suprantamos kaip ryšys tarp vartotojų ir valstybės. “Stiprios vartotojų apsaugos organizacijos nacionaliniu lygmeniu yra itin svarbios ir

 

ES vykstančiam vartotojų apsaugos judėjimui, ir sklandžiam nacionalinių rinkų veikimui” - sakoma ES Vartotojų apsaugos strategijoje. Vykdydama nacionalinių vartotojų apsaugos sistemų stebėseną Europos Komisija ypatingą dėmesį skiria nacionalinei vartotojų apsaugos organizacijų politikai, ypač tose valstybese narėse, kuriose ji yra silpniausia.

 

Padedama Europos vartotojų konsultacinei grupei Europos Komisija siekia užtikrinti, kad vartotojai dalyvautų visose atitinkamose politikos grupese; iš esmes už vartotoju dalyvavimą tokiose grupese yra atlyginama iš atitinkamai politikos sričiai skirtų lėšų.

 

“Vartotoju organizacijoms turi buti suteikta galimybė ir jos turi įgyti įgudžių prisijungti prie ES iniciatyvų, igyvendinamų vartotojų apsaugos srityje. Todel Komisija prisideda prie Europos lygmens vartotojų apsaugos organizacijų veiklos finansavimo” - rašoma ES Vartotojų apsaugos strategijoje.

 

Lietuvoje aktyvios vartotojų organizacijos padeda įgyvendinti ne tik Vastybinę vartotojų teisių apsaugos politiką, bet ir ginti vartotojų interesus vykdant vartotojų švietimą ir konsultavimą, teikiant pasiūlymus teisės aktams, ginant vartotojus teisme, dalyvaujant įvairių tarybų veikloje, atstovaujant vartotojų interesams Europos Sąjungos institucijose bei įvairiose žiniasklaidos priemonėse ir pan.

 

Nepaisant to, VVTAT net neprašė pateikti mūsų indėlio įgyvendinant Valstybinę vartotojų teisių apsaugos strategiją 2007-2010. Paradoksas, bet kai kurios Strategijoje vadinamosios „atsakingos institucijos“, net nepateikė VVTAT-ai ataskaitos apie Strategijos įgyvendinimą. Nepaisant to, jos ir toliau, jau naujojoje strategijoje, vadinamos „atsakingomis institucijomis“. Ką reiškia tokia „atsakomybė“, vis dar laikant vartotojų organizacijas negalinčias būti „atsakingomis“?

 

Vartotojų organizacijų vaidmuo dokumente numatytas labai menkas : nenumatyta finansuoti viešojo vartotojo intereso gynimo veiklos, kuris neįmanomas be valstybės institucinės paramos.

 

Skirtingai nuo kitų nevyriausybinių organizacijų - jaunimo, pagyvenusių žmonių, verslo ir kt. vartotojų organizacijų veikla nėra remiama. Pvz. LR Socialinė ir darbo ministerija remia pagyvenusių žmonių organizacijas, skirdama lėšas institucinei veiklai ( iki 60%), dalyvavimui darbo grupėse, organizuojant renginius ir t.t.

 

Vartotojų organizacijoms skiriamas programinis finansavimas yra toks mažas, kad apie jo efektyvumą bei įtaką vartotojų organizacijų veiklos aktyvinimui ar pačių organizacijų stiprinimui netenka kalbėti.

 

Esant labai mažiems viešiesiems finansams, skirtiems vartotojų teisių apsaugai, reikia numatyti efektyvesnį ir skaidresnį biudžeto lėšų panaudojimą. Praeitos strategijos (ne)įgyvendinimas parodė, kad valstybinės institucijos, ne visai atsakingai įgyvendino numatytas priemones ir atsižvelgiant į tai, jog pavasario sesijoje bus svarstomos Viešojo administravimo įstatymo nuostata, kuria viešojo asmens statusas bus suteiktas ir nevyrausybinėms organizacijoms, todėl valstybinės vartotojų institucijos kai kuriose veiklose turėtų skaidriai konkuruoti su vartotojų organizacijomis dėl viešųjų finansų. Tokiu būdu, vartotojams būtų suteikiama aukštesnė apsauga. Lietuvoje nėra užtikrinama konkurencija viešąjame sektoriuje tarp valstybinio ir nevyriausybinio (pagal ES terminus - privataus) ir tai viena priežasčių, kodėl neefektyviai panaudojamas šalies biudžetas.

 

Pasiūlymas

 

1. Prie II tikslo 2.1. uždavinio įrašyti:

 

“Vartotojų organizacijos yra ryšys tarp vartotojų ir valstybės. Stiprios vartotojų apsaugos organizacijos yra itin svarbios, ir vartotojų apsaugos politikai, ir sklandžiam rinkos veikimui. artotojų organizacijos yra suprantamos kaip ryšys tarp vartotojų ir valstybės.

 

Vykdydama vartotojų apsaugos politikos stebėseną Teisingumo ministerija ypatingą dėmesį skiria vartotojų apsaugos organizacijų vykdomai politikai.

 

Padedama Vartotojų tarybos Teisingumo ministerija siekia užtikrinti, kad vartotojai dalyvautų visose atitinkamose politikos grupese; iš esmes už vartotoju dalyvavimą tokiose grupese yra atlyginama iš atitinkamai politikos sričiai skirtų lėšų.

 

Vartotojų organizacijoms turi buti suteikta galimybė ir jos turi įgyti įgudžių prisijungti prie ES ir nacionalinių iniciatyvų, įgyvendinamų vartotojų apsaugos srityje. Todel Teisingumo ministerija prisideda prie vartotojų apsaugos organizacijų veiklos finansavimo”.

 

2. Priemonių plane vietoje Vš.Į. Europos vartotojų centro (tai yra VVTAT vykdomas ES projektas),

 

atsakingomis vykdytojomis įrašyti vartotojų organizacijas.

 

Komentaras

 

Vartotojų organizacijų skaičius, esantis Registro tarnyboje, neliudija apie realų vartotojų organizacijų pajėgumą atstovauti vartotojų interesams. Be to yra asociacijų, kurių pavadinime neatsispindi, o įstatuose ir veikloje atsispindi vartotojų teisių ir interesų apsauga.

 

Siūlome

 

Neminėti, nes organizacijų skaičiaus, nes jis netikslus. Jei, visdėlto, šis skaičius bus minimas, tada prašome paminėti ir verslo organizacijų skaičių šalyje, nes strategijoje yra deklaruojama, kad bus siekiama intereso tarp verslo ir vartotojų balanso.

 

Komentaras

 

Strategijoje numatytas „Uždavinys 2.1. Stiprinti vartotojų ir verslo asociacijų vaidmenį bei jų kompetencijas vartotojų teisių apsaugos sistemoje“.

 

Mūsų nuomone, netikslinga verslo asociacijų vaidmens stiprinti dar labiau nei vartotojų asociacijų vaidmens, nes verslo, ir ypatingai stambaus, bei jų organizacijų vaidmuo ir įtaka yra nepalyginamai didesnė visose kitose politikose. Pavyzdžiui, LR Ūkio ministerija vartotojų asociacijų net neįtraukia į verslo strategijų kūrimo procesą ir tose strategijose apie vartotojų interesus visiškai nekalbama. Todėl uždavinys – pasiekti interesų balansą tarp vartotojų ir verslo, stiprinant ir taip jau stiprias verslo organizacijas, kas pripažinta ir šioje strategijoje, nebus pasiektas.

 

Šioje strategijoje vartotojų interesai bus dar mažiau ginami, nes yra akcentuojamas bendradarbiavimas su verslo asociacijomis, tačiau toks bendradarbiavimas nenumatytas tarp valstybinių institucijų ir vartotojų asociacijų.

 

Pasiūlymas

 

Įtraukti vartotojų asociacijas į kitų institucijų, atsakingų už vartotojų strategijos šgyvendinimą, kuriamas veiklos strategijas tam, kad būtų stiprinamas vartotojų asociacijų vaidmuo kitose vartojimo srityse ir taip bent jau siekiama balanso su įvairiomis verslo organizacijomis.

 

Numatyti bendradarbiavimą tarp valstybės institucijų ir vartotojų asociacijų.

 

Komentaras

 

Strategijoje nieko nekalbama apie vartotojų atstovavimą standartizacijos srityje. Europos sąjungoje yra vartotojų dalyvavimo standartizacijos procese organizacija ANEC, kurioje dalyvauja ir Lietuvos atstovai. Europos vartotojų apsaugos strategijoje yra numatyta užtikrinti, kad ES vartotojų interesai būtų atstovaujami standartizavimo veikloje.

 

Pasiūlymas

 

Priemonių plane įrašyti Standartizacijos departamentą atsakingu už vartotojų dalyvavimą standartizacijos srityje.

 

Komentaras

 

Kiekviename Europos Komisijos departamente, kurio darbas yra susijęs su svarbiais vartotojų interesais, paskirti tarnautojai ryšiams vartotojų apsaugos klausimais palaikyti.

 

Šie tarnautojai palaiko ryšius su subjektais, suinteresuotais vartotojų apsauga ir užtikrina, kad kiekvienoje politikos srityje būtų surinkta duomenu, kurie yra reikalingi norint įvertinti, kokį poveikį jų politika daro vartotojams.

 

Pasiūlymas

 

Institucijose, įvardintose, kaip atsakingas už šios strategijos įgyvendinimą, paskirti tarnautoją, atsakingą už ryšių varototojų apsaugos klausimais palaikyti.

 

Pasiūlymų santrauka

 

1. Pakeisti pavadinimą iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos 2011-2014 metų strategijos (toliau Strategija) į Valstybinę vartotojų apsaugos 2011-2014 strategiją.

 

2. Paruošti asignavimų lentelę, kuri turi būti neatskiriama strategijos įgyvendinimo dalis.

 

3. Valstybinėje vartotojų apsaugos strategijoje įrašyti tokius pačius tikslus, kaip ir ES strategijoje.

 

4. Priemonių plane vartotojų nuomonių apklausą turi vykdyti ne pati VVTAT, bet vartotojų organizacija. (VVTAT neturi vykdyti savistebėsenos).

 

5. Antrą tikslą siūlome suformuoluoti sekančiai:

 

“Kelti vartotojų geroves lygį mažinant kainas, didinant pasirinkimo galimybes, saugumą ir gerinant kokybę. Vartotojų gerovė yra svarbiausia gerai veikiančios rinkos dalis”.

 

6. Būtina įvertinti egzistuojančius trūkumus, kurie buvo nustatyti, atlikus Valstybės kontrolės auditą ir numatyti priemones jos pateiktų rekomendacijų įgyvendinimui.

 

7. Įvertinti 2007-2010 laikotarpio vartotojų teisių apsaugos strategijos dokumento priemonių plano įgyvendinimą.

 

8. Atsakingos institucijos, turi aprašyti vartotojų apsaugos problemas jų institucijų kuruojamose srityse ir numatyti priemones šių problemų pašalinimui.

 

9. II tikslo 2.1. uždavinio įrašyti:

 

“Vartotojų organizacijos yra ryšys tarp vartotojų ir valstybės. Stiprios vartotojų apsaugos organizacijos yra itin svarbios, ir vartotojų apsaugos politikai, ir sklandžiam rinkos veikimui. artotojų organizacijos yra suprantamos kaip ryšys tarp vartotojų ir valstybės.

 

Vykdydama vartotojų apsaugos politikos stebėseną Teisingumo ministerija ypatingą dėmesį skiria vartotojų apsaugos organizacijų vykdomai politikai.

 

Padedama Vartotojų tarybos Teisingumo ministerija siekia užtikrinti, kad vartotojai dalyvautų visose atitinkamose politikos grupese; iš esmes už vartotoju dalyvavimą tokiose grupėse yra atlyginama iš atitinkamai politikos sričiai skirtų lėšų.

 

Vartotojų organizacijoms turi buti suteikta galimybė ir jos turi įgyti įgudžių prisijungti prie ES ir nacionalinių iniciatyvų, įgyvendinamų vartotojų apsaugos srityje. Todel Teisingumo ministerija prisideda prie vartotojų apsaugos organizacijų veiklos finansavimo”.

 

10. Priemonių plane vietoje Vš.Į. Europos vartotojų centro (tai yra VVTAT vykdomas ES projektas), atsakingomis vykdytojomis įrašyti vartotojų organizacijas.

 

11. Užtikrinti konkurenciją viešąjame sektoriuje tarp valstybinio ir nevyriausybinio sektorių.

 

12. Siūlome paminėti ir verslo organizacijų skaičių šalyje, nes strategijoje yra deklaruojama, kad bus siekiama intereso tarp verslo ir vartotojų balanso.

 

13. Įtraukti vartotojų asociacijas į kitų institucijų, atsakingų už vartotojų strategijos šgyvendinimą, kuriamas veiklos strategijas tam, kad būtų stiprinamas vartotojų asociacijų vaidmuo kitose vartojimo srityse ir taip bent jau siekiama balanso su įvairiomis verslo organizacijomis.

 

Numatyti bendradarbiavimą tarp valstybės institucijų ir vartotojų asociacijų.

 

14. Priemonių plane įrašyti Standartizacijos departamentą atsakingu už vartotojų dalyvavimą standartizacijos srityje.

 

15. Institucijose, įvardintose, kaip atsakingas už šios strategijos įgyvendinimą, paskirti tarnautoją, atsakingą už ryšių varototojų apsaugos klausimais palaikyti.

Nacionalinės vartotojų konederacijos viceprezidentė Alvita Armanavičienė