Nacionalinė vartotojų konfederacija

 

-----------------------------------------------------------------------------

Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba

Pilietinės visuomenės pasiūlymai (Projektas)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pirmą kartą savo istorijoje priėmė dokumentą – «Programa Europai: pilietinės visuomenės pasiūlymai», kuriame išdėstė požiūrį į vykstančią politinę diskusiją dėl skubiai spręstinų Europos problemų.Šis komitetas, kuriame dirba virš 300 įvairių organizacijų atstovų iš ES, skatina kokybišką Europos visuomenės vystymąsi.

NACIONALINĖ EKONOMINĖ - SOCIALINĖ TARYBA
____________________________________________________________
LR Prezidentei
LR Seimo nariams
LR Vyriausybei

DĖL PILIETINĖS VISUOMENĖS PASIŪLYMŲ

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pirmą kartą savo istorijoje priėmė dokumentą – «Programa Europai: pilietinės visuomenės pasiūlymai», kuriame išdėstė požiūrį į vykstančią politinę diskusiją dėl skubiai spręstinų Europos problemų.Šis komitetas, kuriame dirba virš 300 įvairių organizacijų atstovų iš ES, skatina kokybišką Europos visuomenės vystymąsi.
Suprasdamos, kad Lietuvoje nėra institucijos, kurioje ekonominiai ir socialiniai partneriai diskutuotų ir priimtų konsoliduotas nuomones, kurios būtų pateikiamos LR Seimui ir LR Vyriausybei, 2008 m. Lietuvoje buvo įkurta Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba (toliau Taryba), kurios steigėjais yra Nacionalinė vartotojų konfederacija, Lietuvos kultūros kongresas, Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, Profesinė sąjunga „Sandrauga“, Nacionalinė alkoholio ir tabako kontrolės koalicija bei Transporto darbuotojų profesinių sąjungų forumas. Ši Taryba yra panaši institucija visame pasaulyje veikiančioms Ekonominėms- socialinėms taryboms, kurios turi jas jungiančią asociaciją.
Lietuvos nacionalinė ekonominė-socialinė taryba, atsižvelgdama į EESRK dokumentą – « Programa Europai: pilietinės visuomenės pasiūlymai », kuriam pritarė visų ES šalių atstovai, paruošė analogišką dokumentą, tinkantį Lietuvai.
Dėl finansų rinkose kilusių ir vėliau viso pasaulio ekonomiką apėmusios krizės, mūsų visuomenei kyla naujų problemų ir tuo pat metu gilėja esamos: skurdo, socialinės pusiausvyros, įmonių gyvybingumo ir inovacijų, energijos šaltinių.
Vykstant tokioms precendento neturinčioms permainoms pilietinė visuomenė ir piliečiai tikisi konkrečių Lietuvos institucijų, kurios atsakingos už Lietuvos ateičiai labai svarbias politikos sritis, sprendimų.

Lietuvos nacionalinė ekonominė-socialinė taryba sveikina LR Vyriausybės žingsnius, įvertinant mūsų ir kitų organizacijų pastangas, parengti Nacionalinės ekonominių ir visuomenės reikalų tarybos įstatymą.

Nacionalinės ekonominės-socialinės tarybos prezidentė Alvita Armanavičienė

Programa Lietuvai: pilietinės visuomenės pasiūlymai

Santrauka :

Ekonomikos atkūrimas trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu
Tvirta pramonės bazė Europos ekonomikai
MVĮ – varomoji augimo ir užimtumo jėga
Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra konkurencingumui remti
Finansų sistema Europos socialinei rinkos ekonomikai stiprinti
Sanglaudos politikos indėlis į realiąją ekonomiką
Naujoji Europos socialinių veiksmų programa
Europos socialinės darbotvarkės atnaujinimas
Socialinės atskirties problemos sprendimas
Atsinaujinimas įgyvendinant tvarų vystymąsi
Tvarus mūsų gamtos išteklių valdymas
Energijos saugumas – bendras tikslas
Energijos vartojimo efektyvumo potencialo išnaudojimas
Modernus tarptautinių organizacijų valdymas
Lietuvos maisto problemos
Dalyvaujamoji demokratija ir piliečių iniciatyvos

___________________
Įžanga

Politinis Tarybos tikslas – pristatyti pilietinės visuomenės kreipimąsi į kitas institucijas, visų pirma LR Parlamentą ir LR Vyriausybę ir paremti jų veiksmus įgyvendinant bendrus Europos tikslus.
Dėl finansų rinkose kilusios ir vėliau viso pasaulio ekonomiką apėmusios krizės mūsų visuomenei kyla naujų problemų ir tuo pat metu gilėja esamos: skurdo, socialinės pusiausvyros, įmonių gyvybingumo ir inovacijų, gamtos išteklių, energijos šaltinių, migracijos.
Vykstant tokioms precedento neturinčioms permainoms pilietinė visuomenė ir piliečiai tikisi konkrečių Lietuvos institucijų, kurios atsakingos už Lietuvos ateičiai labai svarbias politikos sritis, sprendimų.

Pasiūlymai ekonomikos atkūrimui

Ekonomikos atkūrimas trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu

Pasaulio ekonomikos krizė Lietuvai turi itin skaudžių pasekmių. Vartotojų ir investuotojų pasitikėjimui stabilizuoti reikia imtis papildomų skubių ir tikslingų veiksmų. Būtina dėmesį vėl sutelkti į ilgalaikius tikslus ir vertybes.
Kyla pavojus, kad skirtumai Lietuvoje didės. Reikia „nauju socialiniu paktu“ aiškiai parodyti piliečiams, ypač labiausiai pažeidžiamiems, kad politiniai veikėjai jų nepaliko likimo valiai.
1.Kad ekonomika dabartinį nuosmukį įveiktų sustiprėjusi, reikia daugiau investuoti į inovacijas, infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir švietimą. Privaloma pirmenybę teikti energiją taupantiems ir aplinką tausojantiems projektams, siekiant paspartinti perėjimą prie mažai anglies dioksido išmetančios, „žaliosios“ ekonomikos. Teikiant paramą verslo sektoriui reikia užtikrinti įmonėms, ypač MVĮ, paprastesnes sąlygas finansavimui gauti, tačiau tokią paramą galima teikti tik su sąlyga, kad veikia tinkamos įmonės valdymo struktūros.
2.Mokesčių bazė turės būti praplėsta, ypač naikinant „mokesčių rojus“, baigiant mokesčių konkurenciją ir imantis priemonių, skirtų kovoti su mokesčių mokėjimo vengimu ir sukčiavimu. Reikia pareikalauti, kad savo indėlį įneštų tie, kurie pasinaudojo tinkamo finansų rinkų reguliavimo stoka.
3.Darbo rinkos politika turi skatinti sumanų ekonomikos restruktūrizavimą. Reikia stengtis, kad visi ūkio subjektai darbuotojus išsaugotų ir mokytų, o ne atleistų. Paramą bedarbiams reikėtų susieti su naujų įgūdžių įgijimu ir kvalifikacijos kėlimu. Ekonomikos nuosmukio sąlygomis jaunimo įtraukimas į darbo rinką turėtų būti pats svarbiausias prioritetas.
4.Būtina rasti specialius sprendimus, skirtus mažas pajamams gaunantiems žmonėms. Šioje srityje vartojimą paskatinti galėtų tam tikros tikslinės, tiesioginės išmokos, pvz., laikinai padidintos išmokos bedarbiams ir ypatingos paskirties, visuotinius interesus tenkinančios išmokos, kaip antai stipendijos ir klimato apsaugos čekiai, kurie galėtų būti naudojami perkant saulės energijos įrangą ar nuolatinius viešojo transporto bilietus.
5.Socialiniai partneriai, derėdamiesi dėl kolektyvinių sutarčių, privalo laikytis vidutinės trukmės strategijos, pagal kurią darbo užmokesčio didinimas būtų susietas su gamybos apimčių augimu. Krizei įveikti ir paprastų piliečių patiriamoms ekonominėms bei socialinėms pasekmėms sušvelninti reikia aktyvesnio socialinio dialogo..
6.Europos Sąjunga privalo parodyti solidarumą Europos šalims, turinčioms mokėjimų balanso problemų, ypač naujosioms Europos Sąjungos valstybėms narėms.
7.Reikia pasaulio mastu suderintais veiksmais tvariai reorganizuoti finansų rinkas, remiantis pritaikytomis paskatų struktūromis, kad būtų sudarytos sąlygos kurti patikimus finansinius produktus, kurie paremtų realiąją ekonomiką.
­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­
Tvirta pramonės bazė Europos ekonomikai

Niekad tvirtos pramonės bazės svarba nebuvo tokia aiški, kaip dabartiniu ekonomikos krizės laikotarpiu. Atsižvelgiant į finansinių spekuliacijų audrą, tikroji pramonės svarba realiajai ekonomikai tampa akivaizdi. Pramonė ir verslo paslaugos yra itin svarbios gerovei, kadangi jos sukuria materialines vertybes ir sudaro naujų darbo vietų kūrimo galimybes.
Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba ragina rasti pusiausvyrą tarp Lietuvos pramonės konkurencingumo išsaugojimo, socialiai priimtinų pokyčių būtinybės ir tvarumo, ir rekomenduoja įgyvendinti šias priemones:
1.Vykdyti pramonės politiką, kuria siekiama apsaugoti vidaus rinką ir gerinti konkurencingumą kompleksiškai įgyvendinant horizontalias ir konkretiems sektoriams skirtas priemones ir kuriant geresnius teisės aktus bei užtikrinant jų įgyvendinimą.
2.Atkreipti ypatingą dėmesį į MVĮ ir įmones.
3.Remti inovacijų diegimą, taip pat priimant ir įgyvendinant atitinkamus teisės aktus dėl intelektinės nuosavybės.
4.Sukurti tinkamas sąlygas Lietuvos pavyzdiniams pramoniniams projektams įgyvendinti.
5.Skatinti verslumą ir vystyti žmogiškuosius išteklius užtikrinant, kad profesinis mokymas būtų suderintas su pramonės poreikiais, ir į pramonės sektorius, ypač inžinerijos ir technologijos, pritraukiant kvalifikuotus darbuotojus ir jaunimą.
6.Garantuoti energijos ir žaliavų tiekimo saugumą užtikrinant rinkos ir kainų skaidrumą.
____________
MVĮ – varomoji augimo ir užimtumo jėga

Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra Europos ekonomikos ir jos socialinio modelio pagrindas; nepaprastai svarbu jas remti siekiant išlaisvinti augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą, kuriam atstovauja 23 mln. Europos Sąjungoje Lietuvoje veikiančių MVĮ.
Ekonomikos krizės laikotarpiu MVĮ ir savarankiškai dirbantys asmenys yra ypač pažeidžiami ir dažnai susiduria su finansiniais sunkumais, kurie gali juos sužlugdyti.
Nepaisant to, MVĮ turi didžiausią potencialą atsinaujinti, ekonomikos sunkumus paversti verslo galimybėmis, laiku prisitaikyti ir keistis. Todėl šios įmonės yra svarbiausias augimo ir užimtumo šaltinis.
Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, Taryba yra tvirtai įsitikinusi, kad LR Vyriausybė ir LR Parlamentas turėtų dėti daugiau pastangų remti MVĮ ir padėti stiprinti verslumą ekonomikos atkūrimo laikotarpiu, įgyvendindami šias priemones:
1.Vyriausybė turėtų nedelsdama parengti gaires, kuriose būtų pateiktas aiškus konkrečių priemonių įgyvendinimo grafikas.
2.Būtinos konkrečios priemonės, įgyvendinančios oficialų įsipareigojimą mažinti biurokratinę naštą, pavyzdžiui, „vieno langelio“ sistemos visoms administracinėms procedūroms įdiegimas.
3.Būtina daugiau pastangų siekiant pagerinti MVĮ ir PTĮ ( t. y. toms įmonėms, kurios yra tiekimo grandinės pradinės ir tarpinės sąsajos).sąlygas dalyvauti 7-oje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programoje, MTPPI programose ir Eurostars iniciatyvoje.
4.MVĮ ir PTĮ reikia užtikrinti geresnes galimybes gauti finansavimą. Siekiant šio tikslo reikėtų sustiprinti MVĮ mikrokreditavimui, pavyzdžiui:
sudaryti mikrokreditų fondo ir įvairių veikiančių mikrokreditavimo įstaigų susitarimų paketą,
sukurti reitingavimo sistemą,
sudaryti su mikrokreditavimu susijusiems subjektams ir teikiantiems prašymus dėl mikrokreditų galimybę mokytis.
_______________
Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra konkurencingumui remti

Moksliniai tyrimai, technologijų plėtra ir inovacijos (MTTPI) yra svarbi konkurencingumo varomoji jėga .
Konkurencingumą sunku įvertinti naudojant, kaip įprasta, nacionalinį BVP, nes konkurencingumą pasiekti galima tik tada, kai veikla vykdoma tvariai socialiniu, ekonominiu ir aplinkos apsaugos požiūriu.
Kad moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra būtų labiau naudingi tvariam Lietuvos konkurencingumui, Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba pateikia šias rekomendacijas:
1.Remiantis plataus masto bendru sutarimu patvirtinti visuotinį konkurencingumo rodiklį, kuris būtų tikslesnis nei BVP ir apimtų socialinius, ekonominius ir aplinkos apsaugos konkurencingumo aspektus.
2.Nuolat skatinti mokslinių tyrimų partnerystę taikant finansines ir mokestines priemones ir vystant infrastruktūrą, taip pat skatinti kurti strategines partnerystes tarptautiniu lygiu.
3.Reikėtų nuolat remti švietimo institucijas, padedant joms suprasti ir patenkinti pramonės poreikius, susijusius su MTTPI.
4.Stimuliuoti pramonėje verslumu paremtą mąstymą ir skatinti labiau atsiverti inovacijų diegimo procesui.
5.Skirti didesnį finansavimą MTTPI, skirtiems informacijos sklaidos technologijoms, pvz., informacinėms ir komunikacijų technologijoms (IKT), atsižvelgiant į tai, kad šios technologijos yra inovacijų šaltinis kitiems mokslinių tyrimų sektoriams.
________________
Finansų sistema Europos socialinei rinkos ekonomikai stiprinti

Pasaulinė finansų krizė ištirpdė milijardus JAV dolerių, investuotų į įvairius finansinius produktus. Europos šalių vyriausybės nacionaliniu ir Europos lygiu ėmėsi drastiškų priemonių siekdamos sutvirtinti ir stabilizuoti finansų sistemą. Tačiau jos tuoj pasieks savo galimybių ribas.
Taryba, siūlydama restruktūrizuoti finansų rinkas neapsiribojant vien krizės valdymo priemonėmis ir sugrąžinti pasitikėjimą finansų institucijomis, siūlo šias priemones:
1.Reikėtų numatyti veiksmingas Lietuvos bankininkystės reguliavimo ir priežiūros struktūras, kurios vartotojams, viešosioms reguliavimo institucijoms, investuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams užtikrintų finansų rinkų stabilumą ir skaidrumą. Kad būtų galima ilgam laikui susigrąžinti pasitikėjimą, šios struktūros turi aiškiai apibrėžti finansų įstaigų vadovų, patarėjų finansiniais klausimais, produktų kūrėjų, reitingų agentūrų ir kitų finansų rinkos subjektų atsakomybę.
2.Skaidrumui užtikrinti numatytas pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas ir garantuojama, kad bankininkystės sektorius daugiausia dėmesio skirs pagrindinei savo veiklai – realiajai ekonomikai teikti reikalingą kapitalą.
3.Finansų sektoriaus dalyvių siekiamą pelną reikia panaudoti realiajai ekonomikai skatinti. Reikėtų sukurti priemonę, kuri taupymo pajamas nukreiptų produktyvių investicijų link.
4.Būtina užtikrinti išankstinės kontrolės sistemą, kuri leistų nustatyti su naujais produktais ir paslaugomis susijusią riziką, ir nuolatinę reikiamus įgaliojimus turinčių kompetentingų institucijų vykdomą priežiūrą.
5.Reguliavimo reikalavimai turėtų būti taikomi visiems subjektams. Alternatyvaus investavimo fondams (hedge funds), investiciniams bankams, nepriklausomiems turto fondams ir kitiems kapitalo fondams turėtų būti nustatyta prievolė deklaruoti savo veiklą Europos kapitalo rinkoje. Apie jų ekonominius ir strateginius tikslus, darbuotojų ir vadovų įgaliojimus turėtų būti skelbiama valdymo ataskaitoje. Vadovų, priimančių sprendimus dėl bendrovės veiklos ir verslo krypties, atsakomybė turėtų būti laikoma jų asmenine atsakomybe.
6.Rengiant finansines ataskaitas turėtų būti vėl laikomasi išsamumo ir ekonominio realizmo (grįžimas prie realios vertės) principų.
_____________
Sanglaudos politikos indėlis į realiąją ekonomiką

Europos Komisijos ekonomikos atkūrimo plane numatoma pagreitinti projektų, gaunančių paramą iš struktūrinių fondų, įgyvendinimą, taip pat užtikrinti, kad šie fondai labiau atitiktų dėl krizės atsirandančius poreikius.
Taryba mano, kad aktyvus, suderintas ir veiksmingas turimų išteklių naudojimas padės įveikti krizę ir tapti dar stipresne. Šiuo tikslu rekomenduojame:
Supaprastinti teisės aktus bei procedūras ir priderinti juos prie realių poreikių. Būtina užtikrinti geresnį struktūrinių fondų ir regioninės politikos valdymą – būtina pripažinti aktyvų organizuotos pilietinės visuomenės ir privataus sektoriaus vaidmenį rengiant ir ypač įgyvendinant projektus.
_­­­­­­­­­­­­­­­­_________________
Naujoji Europos socialinių veiksmų programa

Ekonomikos krizė neturėjo tapti socialine krize. Norint sugrąžinti visuomenei pasitikėjimą Lietuvos Vyriausybė privalo kurti naują socialinių veiksmų programą, kuria būtų atsižvelgta į piliečių, kuriems tenka susidurti su krizės iššūkiais, poreikius. Programos pagrindu turi tapti bendros pastangos, kurių tikslas – solidarumo ir pagarbos darbuotojams stiprinimas bei pagrindinių socialinių standartų ir ekonomikos konkurencingumo užtikrinimas. Reikia parengti veiksmų planą gerokai ilgesniam laikotarpiui, ryžtingai pasitelkiant socialinį dialogą bei piliečių iniciatyvas apimantį dialogą su pilietine visuomene.
Taryba rekomenduoja, kad nauja socialinių veiksmų programa apimtų:
1.Naujuosius Lisabonos sutarties socialinius tikslus, konkrečiai – „visišką užimtumą ir socialinę pažangą“.
2.Antrojo Europos socialiniam modeliui skirto Europos Vadovų Tarybos susitikimo (Hampton Court 2) perspektyvą ir socialinėms realijoms skirtų aukščiausio lygio piliečių susitikimų organizavimą.
3.Užimtumą skatinančių socialinių nuostatų, kurios užtikrintų kokybišką darbą, darbo jėgos mobilumą ir teisingą darbo užmokestį, priėmimą.
4.Socialinių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimą perkeliant į nacionalinę teisę Bendrijos socialinius teisės aktus, juos įgyvendinant ir vertinant.
5.Dalyvaujamosios demokratijos, socialinio ir pilietinio dialogo stiprinimą pasinaudojant naujomis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis.
6.Piliečių iniciatyvos teisę – dar vieną būdą kurti socialinę Lietuvą, kuri būtų artimesnė piliečiams;
_________
Lietuvos socialinės darbotvarkės atnaujinimas

Atsižvelgdamas į sunkią pasaulio ekonomikos ir finansų krizę, Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba mano, kad labai svarbu propaguoti solidarumu, pagarba darbuotojams ir ekonomikos konkurencingumu pagrįstą Lietuvą Todėl Taryba ragina priimti realią Socialinės politikos veiksmų programą remiantis šiomis priemonėmis:
1.Įgyvendinti veiksmingas priemones kovai su skurdu, diskriminacija ir socialine atskirtimi.
2.Atsižvelgti į lyčių lygybę kaip būtiną principą siekiant Lietuvos ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos tikslų. Patvirtinti konkrečias priemones skirtingo darbo užmokesčio problemai išspręsti.
3.Stiprinti darbo santykių sistemas. Reikia vykdyti tinkamas konsultacijas su socialiniais partneriais pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 138 straipsnį, kad būtų užtikrintas jų bendrų ilgalaikių darbo programų įgyvendinimas ir skatinami kolektyviniai sutarimai, grindžiami tvirtu teisiniu pagrindu.
4.Pritaikyti švietimą ir mokymą siekiant didinti galimybes įsidarbinti, užpildyti įgūdžių spragas darbo rinkoje ir užtikrinti mokymo paklausos ir pasiūlos pusiausvyrą ir didinti galimybes mokytis visą gyvenimą visoms amžiaus ir socialinėms grupėms.
5.Atkreipti dėmesį į inovacijas darbe ir naujus profesinius įgūdžius, kartu siekiant didesnio aiškumo ir paprastumo pripažįstant profesines kvalifikacijas.
_________
Socialinės atskirties problemos sprendimas

Ekonomikos krizės laikotarpiu paaštrėjęs socialinės atskirties procesas, kuris gali būti skurdo priežastis ar pasekmė, yra didelis iššūkis sprendimus priimančioms institucijoms; jam įveikti reikia visų socialinių ir ekonominių subjektų dalyvavimo.
Taryba mano, kad toliau nurodytos priemonės yra labai svarbios veiksmingai sprendžiant socialinės atskirties problemą:
1.Socialiniai partneriai ir kiti suinteresuotieji subjektai turi aktyviau dalyvauti rengiant nacionalinius įtraukties veiksmų planus.
2.„Socialinio eksperimentavimo“ metodą aktyvios įtraukties srityje reikėtų taikyti asmenims, kurių nepasiekia parama, teikiama pagal tradicinius mechanizmus.
3.Europos socialinis fondas turėtų labiau paremti socialinius subjektus, rengiančius užimtumo ir mokymo projektus, kuriais siekiama padėti nepalankioje padėtyje atsidūrusiems asmenims.
4.Būtina įgyvendinti teisės aktuose nurodytas apsaugos priemones, numatančias būtiniausius socialinius standartus asmenims, kuriems labiausiai reikalinga pagalba, įskaitant minimalias pajamas, orumą nežeminančią pensiją ir galimybę gauti finansines ir kokybiškas sveikatos ir socialines paslaugas.
5.Visos kovos su socialine atskirtimi priemonės pirmenybę turėtų teikti vaikų skurdo, mokyklos nebaigusių vaikų ir kartais sunkaus perėjimo iš mokyklos suolo į darbo vietą problemoms.
6.Turėtų būti įsteigtas specialus fondas remti vyresnio amžiaus žmonėms skirtas paslaugas, kad jiems būtų užtikrinta saviraiškos galimybė, pavyzdžiui, dirbti, savanoriškai dirbti, mokytis visą gyvenimą ir užsiimti kita socialine veikla.
7.Turėtų būti vertinama, kaip gerbiamos neįgalių asmenų pagrindinės socialinės teisės pagal sutartus įtraukties rodiklius, patikimus statistikos duomenis ir įvertinamus užimtumo tikslus.
____________
Atsinaujinimas įgyvendinant tvarų vystymąsi

Lietuva turi visais būdais skatinti augimą, paremtą mažai anglies dioksido išskiriančiomis technologijomis, efektyviu energijos vartojimu, racionaliu žaliavų naudojimu, taip pat propaguoti tvarų vartojimą bei gamybą.
Pasirinkus BVP augimą svarbiausiu politikos tikslu galimi dideli iškreipimai. Augimo negalima įvertinti vien kiekybiškai, yra daug socialinių ir aplinkos veiksnių, kurie gyvybiškai svarbūs žmonių gerovei, bet neįtraukiami į BVP rodiklį, nes tam tikros minėtų sričių prekės ir paslaugos nėra parduodamos rinkoje. Turi būti parengti alternatyvūs rodikliai, padėsiantys geriau vertinti pažangą siekiant tvaraus vystymosi.
Norėdamas, kad gerovė būtų vertinama tvaraus vystymosi požiūriu, Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba rekomenduoja imtis šių priemonių:
1.Reikia priimti visuotinę bendrą Lietuvos tvaraus vystymosi strategiją.
2.Lietuvos biudžetą reikėtų persvarstyti atsižvelgiant į tvarų vystymąsi. Leidžiant valstybės lėšas reikia pasverti ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos aspektus ir apie būsimų kartų teises galvoti ne mažiau kaip apie dabartinių kartų teises.
3.Reikėtų sukurti naujus rodiklius pažangai žmonių gerovės ir tvaraus vystymosi srityje įvertinti ir nustatant politinius uždavinius plačiau juos naudoti vietoje BVP.
4.Europos Sąjungai plėtojant savo išorės santykius reikėtų raginti kitas pasaulio šalis laikytis panašaus tvariu vystymusi paremto požiūrio, kad visiems būtų užtikrintos vienodos vystymosi sąlygos ir nekiltų grėsmė pramonės konkurencingumui.
5.Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje reikėtų sutelkti dėmesį į svarbiausias tvaraus vystymosi sritis, pavyzdžiui, ekologiškas technologijas ir švarią energiją.
_____________
Tvarus mūsų gamtos išteklių valdymas

Gamtos ištekliai yra mūsų gamtinis kapitalas, taigi ir ekonomikos kertinis akmuo. Mūsų gerovė, ateitis ir ekonomikos klestėjimas priklauso nuo mūsų pagarbos gamtos ištekliams ir jų tausaus naudojimo.
Nors per pastaruosius dvidešimt penkerius metus pasaulio ekonomikos augimas padvigubėjo, tačiau 60 proc. ekosistemos, kuri yra maisto, vandens energijos ir švaraus oro šaltinis, nyksta arba naudojama netausiai.
Kad Lietuvos politika prisidėtų prie tausaus mūsų gamtos turtų valdymo, Taryba rekomenduoja patvirtinti šias priemones:
1.Imtis ryžtingesnių veiksmų veiksmingesnio išteklių, ne tik energijos, bet ir žaliavų bei vandens, naudojimo srityje pirmiausia užtikrinant visišką esamų biologinės įvairovės, vandens ir atliekų tvarkymo teisės aktų įgyvendinimą.
2.Bendrąją žemės ūkio politiką ir Bendrąją žuvininkystės politiką formuoti ir įgyvendinti taip, kad būtų užtikrinta gamtos išteklių apsauga.
3.Geriau atsižvelgti į miškų vaidmenį Lietuvoje, kadangi miškai yra biologinės įvairovės prieglobstis, jie sukaupia anglį, jie yra bioenergijos šaltinis, saugo nuo dykumėjimo ir aprūpina statybinėmis medžiagomis.
_____________
Energijos saugumas – bendras tikslas

Lietuva savo energijos poreikius patenkina importuodama apie 95 proc..

Tuo tarpu, Europos Sąjunga, kuri tik 50 proc. savo energijos poreikių patenkina importuodama, jau dabar yra susirūpinusi, kad, jeigu nebus imtasi jokių veiksmų, ši santykinė dalis iki 2020 ir 2030 m. padidės iki 70 proc. Antroji dujų krizė tarp Ukrainos ir Rusijos aiškiai parodė, kad jau atėjo laikas pereiti prie tikros Europos energijos saugumo politikos.

Energijos saugumas reiškia ne tik galimybę gauti energijos išteklių, tačiau ir galimybę gauti jų visuomenei priimtina kaina. Vienintelis sėkmingas būdas įveikti dabartinę energetikos ir klimato kaitos krizę – sparčiai pertvarkyti pasaulio ekonomikos energetinę bazę sumažinant jos pernelyg didelę dabartinę priklausomybę nuo iškastinio kuro. Todėl gyvybiškai svarbu, kad, pereinant prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos, aktyvi ir atsakinga energetikos ir klimato politika būtų įtraukta į Europos Sąjungos išorės politiką.
Atsižvelgdamas į šiuos globalius klausimus ir energijos tiekėjų ir vartotojų tarpusavio priklausomybę, Taryba mano, kad LR Vyriausybė ir visi kiti suinteresuotieji subjektai turėtų imtis bendrų veiksmų sustiprinti Lietuvos energijos saugumą remdamiesi šiomis rekomendacijomis:
1.Planuoti laikantis tikslaus didelių investicijų į energetikos infrastruktūrą grafiko, kad Lietuvos tinklas būtų pritaikytas mažesniems, decentralizuotiems atsinaujinančios energijos šaltiniams.
2.Nuodugniai išanalizuoti branduolinės energijos galimybes ir su ja susijusią riziką.
3.Toliau vystyti ir nuosekliai vertinti pasirinktų technologijų poveikį tvariam vystymuisi, pirmiausia biokuro poveikį ekologinio gyvavimo ciklui. Komitetas mano, kad iš dalies pakeisti dyzeliną ar benziną biodegalais yra viena mažiausiai veiksmingų ir brangiausių klimato apsaugos priemonė; tai rodo itin netinkamą finansinių išteklių paskirstymą.
4.Rengiant išorės energetikos strategiją konsultuotis su pilietinės visuomenės atstovais ir raginti juos aktyviai dalyvauti šioje veikloje.
5.Numatyti galimybes sujungti tarptautinius dujų ir elektros energijos ir remti projektus, skirtus diversifikuoti tiekimo šaltinius už Lietuvos ribų.
_____________
Energijos vartojimo efektyvumo potencialo išnaudojimas

Energijos vartojimo efektyvumas ir energijos taupymas yra pačios rentabiliausios priemonės ES klimato kaitos ir energetikos teisės aktų pakete nurodytiems tikslams pasiekti, būtent: iki 2020 m. šiltnamio dujų išlakas sumažinti 20 proc. (nuo 1990 m. lygio) ir neprivaloma tvarka iki 2020 m. sutaupyti 20 proc. Europos Sąjungoje suvartojamos energijos (palyginti su 2020 m. prognozėmis).
Taryba, visiškai pritardama pastarajam tikslui, taip pat rekomenduoja nustatyti naujus konkrečius taupymo tikslus, kurie yra labai svarbūs vidaus rinkoje, ir ypač sektoriuose, kuriuose sunaudojama daugiausia energijos, būtent privataus transporto ir būsto. Todėl piliečių dalyvavimas siekiant šių tikslų yra būtinas. Kadangi pastarųjų sprendimus šiose srityse dažnai nulemia kaina, itin svarbu juos motyvuoti finansinėmis paskatomis ir suteikti reikalingą informaciją.
Kad būtų išnaudotas visas efektyvaus energijos vartojimo potencialas, Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba rekomenduoja šias priemones:
1.Ištirti konkrečių efektyvaus energijos vartojimo tikslų įvairių gaminių ir paslaugų atžvilgiu įgyvendinimo galimybes.
2.Remti efektyvų energijos vartojimą nediskriminacinėmis paskatomis ir subsidijomis, taip pat sumažintu PVM tarifu arba mokesčių lengvatomis, kurios būtų taikomos perkant energiją taupančias ir aplinkai nekenkiančias technologijas arba įrengiant ne naujos statybos pastatuose geresnės kokybės termoizoliacijos sistemas.
3.Numatyti energijos taupymo programas, pritaikytas kukliausio biudžeto namų ūkiams, kurie, kylant kainoms, už energiją turi mokėti brangiau, bet neturi galimybių investuoti į naują būsto įrangą, kad galėtų energijos sutaupyti.
4.Skatinti naujų technologijų sklaidą, kuo geriau pasinaudojant Europos Sąjungos septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos, 2007–2013 m. Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos (CIP), LIFE+ programos ir struktūrinių bei sanglaudos fondų teikiamomis galimybėmis.
5.Veiksmingai skleisti informaciją apie įvairias nedaug energijos naudojančias technologijas, skirtingos vartotojiškos elgsenos energetinio poveikio įvertinimus ir valdžios institucijų taikomas skatinamąsias priemones.
____________
Modernus tarptautinių organizacijų valdymas

Pastaraisiais metais organizuotai pilietinei visuomenei, NVO kyla nemažai klausimų dėl daugelio tarptautinių organizacijų sprendimų priėmimo proceso demokratiškumo. Globalizacijos sąlygomis šios organizacijos atlieka pagrindinį arbitrų vaidmenį tarptautinių santykių srityje.
Siekdamas prisidėti gerinant tarptautinių organizacijų valdymą Taryba mano, kad reikėtų atsižvelgti į šiuos pasiūlymus:
1. Imtis veiksmų ir paskatinti tarptautines organizacijas užtikrinti daugiau skaidrumo bei formaliai įsipareigoti suteikti galimybę susipažinti su jų dokumentas per laikotarpį, kurio pakaktų suinteresuotiesiems subjektams pareikšti nuomonę.
2. Įtraukti pilietinę visuomenę į tarptautinių organizacijų veiklą pasitelkiant nustatytus ir struktūruotus mechanizmus.
3. Demokratiniu būdu atrinkti pilietinės visuomenės atstovus, kurie dalyvautų tarptautinių organizacijų veikloje, atsižvelgiant į jų gebėjimą atstovauti, nepriklausomumą ir kompetenciją bei įsitikinti, kad jų organizacijų ištekliai valdomi skaidriai.
__________
Lietuvos maisto problemos

Žemės ūkis Lietuvos ekonomikoje yra labai svarbus; šis sektorius yra vienas iš pagrindinių darbo vietų kūrimo šaltinių, galintis užtikrinti tvarų vystymąsi, stabdyti emigraciją ir sumažinti skurdą.
Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba rekomenduoja imtis šių priemonių:
1. Žemės ūkio sektorius turi tapti strateginiu vystymosi prioritetu. Kartu su vietos lygmens žemės ūkio organizacijomis vykdomas trumpalaikis, vidutinės trukmės ir ilgalaikis žemės ūkio politikos planavimas turi užtikrinti maisto produktų rinkos nepriklausomumą, vystyti perdirbimo pramonę ir stabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą kaimo vietovėse.
2. Priimant sprendimus dėl vystymosi, maisto ir naujų energetikos technologijų reikia atsižvelgti tiek į socialinę ir ekonominę lygybę, tiek ir į regionų vystymosi skatinimą. Reikėtų parengti geresnes gyvybiškai svarbių išteklių (vandens, maisto, būsto, energijos, pajamų) paskirstymo ir investicijų, kuriomis siekiama ne vien tik ekonominių tikslų, skatinimo strategijas.
3. Prekybai žemės ūkio produktais reikia nustatyti normas, užtikrinančias, kad bet kuriuo metu Lietuva turėtų pakankamą maisto produktų atsargą. Derėtų taikyti prekybos lengvatas, kuriomis būtų skatinama nacionalinė maisto produktų gamyba.
4. Lietuvos vyriausybė turėtų remti gamintojų asociacijas ir rinkos organizacijas, kad būtų sukurtos bazinės gyventojų aprūpinimo maisto produktais sąlygos.
5. Siekiant apsirūpinti maisto produktais ir stabilizuoti jų kainas, reikia parengti programą, kurioje būtų numatyta kaupti maisto atsargas , kaip tai daroma pagal vykdomą naftos atsargų kaupimo programą, ir įsteigti pirminių žemės ūkio produktų kainų stabilizavimo fondą.
_____________
Dalyvaujamoji demokratija ir piliečių iniciatyvos

Europos demokratijos modelis grindžiamas atstovaujamąja demokratija, nors jam akivaizdžiai būdingi ir dalyvaujamosios demokratijos bruožai. Lisabonos sutartyje numatyta stiprinti atstovaujamųjų asociacijų ir pilietinės visuomenės vaidmenį.
Baltojoje knygoje dėl Europos valdymo Europos Komisija ryžtingai paragino piliečius aktyviau dalyvauti ir pradėjo plataus masto svarstymą apie įvairius piliečių dalyvavimo aspektus. Europos Konventui, kuriam buvo pavesta parengti Sutartį dėl Konstitucijos Europai, baigus darbą pilietinio dialogo sąvoka įtvirtinta oficialiame žodyne.
Siekiant sukurti veiksmingą dalyvaujamosios demokratijos mechanizmą Lietuvoje Taryba ragina taikyti šiuos principus ir priemones:
1.Organizuotos pilietinės visuomenės atstovų gebėjimas atstovauti yra pagrindinė dalyvavimo teisės sąlyga ir jos įteisinimo pagrindas. Šis gebėjimas atstovauti turi būti ne tik kokybinis, bet ir kiekybinis.
2.Pilietinis dialogas yra Europos ir Lietuvos demokratijos ateities modelio svarbiausias elementas ir jam yra būtinas institucinis pagrindas.
3.Konsultavimasis ir dalyvavimas yra dvi skirtingos dalyvavimo formos, grindžiamos joms būdingais reikalavimais: konsultavimosi procese konsultacijos besikreipianti institucija dažniausiai pati nurodo struktūrą, į kurią ji kreipsis laikydamasi principo „iš viršaus į apačią“, tuo tarpu dalyvavimas yra pagrindinė piliečių teisė, kuri, remiantis dalyvaujamosios demokratijos teisiniu pagrindu, grindžiama priešingu principu, t. y. „iš apačios į viršų“.
4.Tarybos narių dalyvavimas nacionalinėse pilietinės visuomenės organizacijose ir Europos socialiniame ir ekonominiame gyvenime yra esminė sąlyga piliečių iniciatyvai, todėl Taryba pasirengusi įgyvendinti šią pažangią demokratijos priemonę.
_____________
PABAIGA

Komentarai

Log in or create a user account to comment.