Ar buitinio vartotojo p. V.Miškinio finansinio rėmimo nonsensas netaps vartotojų Tarybos nonsensu?

NACIONALINĖS VARTOTOJŲ KONFEDERACIJOS PAREIŠKIMAS

2008 m. liepos 9 d.

Vilnius

2008 07 08 Buitinių vartotojų sąjungos prezidento V.Miškinio vardu patalpintus samprotavimus apie 2008 07 03 Vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos posėdyje svarstytus klausimus galima būtų vertinti kaip garbaus amžiaus žmogaus protavimo ypatumus ir nesivelti į negarbingai provokuojamą polemiką. Tačiau, atidžiau perskaičius publikaciją, kurioje nurodoma, kad Buitinių vartotojų sąjunga sukurta remiant AB „Vilniaus energija“ – didžiausio Lietuvos šilumos tiekėjo, ir turint galvoje, kad V.Miškinio publikuojamos emocijos kaip tik yra nutaikytos prieš Nacionalinės vartotojų konfederacijos siekį apginti Lietuvos šilumos vartotojų ekonominius interesus, neleidžiant nepagrįstai didinti kainas, viešas atsakas yra aktualus.

Tad, kokius klausimus liepos 3 d. posėdyje svarstė Taryba ir kokius priėmė sprendimus. Iš esmės Tarybos liepos 3 d. posėdis buvo ankstesnio Tarybos birželio 12 d. posėdžio, kai dėl kai kurių vartotojų organizacijų, įskaitant p. V.Miškinį, destrukcijų nebuvo išnagrinėti darbotvarkės klausimai dėl vartotojų papildomo finansavimo, bei Nacionalinės vartotojų konfederacijos teikiamas klausimas dėl šilumos vartotojų ekonominių interesų gynimo.

Dėl papildomo vartotojų organizacijų finansavimo Taryba nagrinėjo dvi alternatyvas: 1) visas organizacijas papildomai finansiškai paremti po lygiai, nediferencijuojant; 2) papildomai remti diferencijuojant proporcingai skirtai finansinei paramai pagal Vyriausybės remiamas sritis. Konfederacija, remdama antrą alternatyvą, pasiūlė papildomai diferencijuoti pagal Europos Komisijos remiamus vartotojų gynimo organizacijų vykdomus projektus, kurie atitinka Vyriausybės remiamom sritims. Mūsų galva, šis siūlymas galėtų gerai pasitarnauti Vyriausybės įgyvendinamai Lietuvos vartotojų gynimo ir švietimo politikai, nes vienas iš savo kišenės įdėtas litas, kaip taisyklė, yra iš Europos Sąjungos lėšų paremiamas penkiais litais. Be to, tokie europiniai projektai yra gera vartotojų gynimo praktikos mokykla, bei valstybės prestižas europinėje bendruomenėje. Deja, kai kurioms vartotojų organizacijoms, kurios nedalyvauja ar nesugeba laimėti Europos Komisijos remiamų vartotojų organizacijų projektų, sukėlus šurmulį, šis konfederacijos siūlymas Tarybos posėdyje nebuvo palaikytas. Nors ir gaila dėl tokio Tarybos sprendimo, bet Konfederacijai jis nėra pasaulio pabaiga. Mes tokiuose europiniuose projektuose nuolat dalyvaujame, į juos įtraukdami gabaus jaunimo, kas, mūsų galva, anksčiau ar vėliau pasitarnaus pilietinės visuomenės Lietuvoje plėtrai.

Dėl Konfederacijos pateikto klausimo dėl šilumos vartotojų ekonominių interesų gynimo, tai p. Miškinio kaip šilumos tiekėjų interesų ruporo ausys kyšo visiškai nesislepiant. Konfederacija, Trakų rajono savivaldybės pavyzdžiu (kuri, priešingai nei teigia p. Miškinis, nėra šiuo klausimu išleidusi nei vieno lito) iškelia problemą, kad Lietuvos šilumos vartotojai galimai permoka už šilumos ir karšto vandens tiekimą šimtus milijonų litų. Šių lėšų grąžinimas visos Lietuvos šilumos vartotojams artėjančio šildymo sezono metu būtų teisinga ir konkreti paspirtis vartotojams kuro brangimo akivaizdoje. Suprantama, kad įrodžius neteisingai priskaičiuotas lėšas vartotojams grąžinti turėtų atitinkami šilumos tiekėjai. Štai ir tempiami už ausų p. Miškinio plauko „vartotojų gynėjai“, kad jie keltų suirutę tarp vartotojų organizacijų ir vartotojų Taryboje.

Susidariusioje situacijoje Nacionalinė vartotojų konfederacija siūlo Vartotojų teisių apsaugos tarybai prie Teisingumo ministerijos:

1. Parengti Tarybos posėdžių reglamentą, užkertant kelią kai kurių vartotojų organizacijų keliamai destrukcijai posėdžių metu, posėdžius verčiant nuolatiniais mitingais apie jų amžinus nuopelnus tėvynei.
2. Pagal p. Miškinio publikacijas išnagrinėti Buitinių vartotojų sąjungos finansavimo iš valstybės lėšų atitikimą teisės aktais nustatytai tvarkai.

Prezidentas Kornelijus Papšys