Atominės elektrinės įstatymo projektas Nr.XP-2144(3*) (priėmimas)

Penkiasdešimt ketvirtasis (316) posėdis 2007 m. birželio 28 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A. KUBILIUS
(Ištrauka iš įstatymo priėmimo stenogramos)

J.VESELKA. Antra, siekdamas apsaugoti Lietuvos Respublikos esminius interesus. Šios elektrinės vienos kilovatvalandės kaina įvertinus visus nuostolius bus apie 20 centų. Šiandien parduoda elektrą už 7 centus. 13 centų mažiausiai, 13-14, t.y., apie 40 centų pabrangs vien parduodamos elektros kaina. Gyventojams taip pat pabrangs. Gyventojai dėl tų tik 14 centų pabrangimo kasmet privalės, juridiniai asmenys, gyventojai, sumokėti 2 mlrd. litų. Padidės infliacija, sumažės ekonomikos vystymosi tempai.
<...> eksploatacijos nutraukimą ir radioaktyvių atliekų tvarkymą apmokės proporcingai kiekviena pagal įstatinį kapitalą. Bet atliekos juk liks Lietuvoje! Kodėl turi būti neįvertinta tai, kad pavojingos atliekos liks Lietuvoje? <...>
K.STARKEVIČIUS (TSF). Šiandien aiškiai įvardijamas vienas nacionalinis investuotojas – tai VST. Kaip žinome, šiuo atveju Vyriausybė iš tikrųjų nemažai rizikuoja pradėdama bendrą projektą su bendrove, kuri ne kartą pasinaudojo įstatymų pataisomis, netobulumu, susigrąžino ir mokesčius. Prisiminkime vadinamąjį invalidų mokestį, tai apie 70 mln.; prisiminkime Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimo procesą: nupirkta už 700 mln., po to pasinaudojus įstatymų netobulumu įstatinis kapitalas padidinamas iki 2 milijardų.
Dabar aš iš tikrųjų mūsų naujame įstatyme nematau tam tikrų saugiklių, kurie garantuotų, kad Vakarų skirstomieji tinklai, dabar jie kitaip vadinami, vėlgi nepasinaudos tuo, ko mes galbūt ir nepastebėjome.
B.VĖSAITĖ. Komitetas nepritarė nė vienai K.Starkevičiaus pataisai, nes manome, kad jis iš esmės keičia įstatymo projektą. Dabar projektas yra kaip privačios iniciatyvos projektas, o K.Starkevičiaus siūlyme yra kaip valstybės lėšomis vykdomas projektas. Jeigu norime blokuoti šį įstatymą ir apskritai atidėti atominės elektrinės statybą, tada, aišku, būtų galima pritarti K.Starkevičiaus siūlymui. Bet aš nemanau, kad Seimo nariai šito nori.
R.KUPČINSKAS (TSF). Šio skirsnio svarstymas, man atrodo, yra vienas svarbiausių šiame įstatymo projekte. Priimame Ignalinos atominės elektrinės įstatymą. Jo priėmimas prilygsta mūsų valstybės biudžeto priėmimui. Šio įstatymo reikšmė, mūsų atsakomybė valstybės gyventojams yra milžiniška. Komiteto pirmininkė teigia, kad čia yra privati iniciatyva ir panašiai. Bet palaukite, o kas bus atsakingas už įstatymo priėmimą, už pasekmes? Kažkas turės būti atsakingas. Bus atsakinga valstybė. Todėl labai kruopščiai turime išnagrinėti visus atvejus: kas yra investuotojas, kokie investuotojai, kokia jų atsakomybė, koks įstatinis kapitalas ir visa kita. Be abejo, čia turi dalyvauti ir ekspertai.
V.NAVICKAS. <...> Siūlyčiau nepritarti gerbiamojo K.Starkevičiaus pasiūlymams.
Už K.Starkevičiaus pataisą 16, prieš – 27, susilaikė 48.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, pranešėja visą laiką akcentuoja, kad tai yra privati iniciatyva, privatūs dalyviai. Privatus yra vienas – Vakarų skirstomieji tinklai. Suprantu, kad Seimo nariai, kitaip nei Konstitucija, rūpinasi išimtinai vienu privatininku. Dabar kodėl? Visi sutarė ir… sako, kad jų akcijos smarkiai (…) sukūrus monopolistą, kuris užsiims elektros gamyba, paskirstymu, perdavimu, tiekimu ir kita veikla, t. y. duonos kepimu. Viskas gerai. Buvo pasiūlymų, kad tam nacionaliniam investuotojui, kurio akcijų vertė gerokai išaugs, valstybei priklausytų kuo didesnis paketas. O tam reikia, kad Rytų skirstomųjų tinklų visos akcijos būtų šio nacionalinio investuotojo sudėtyje, nes dabar Vakarų skirstomųjų tinklų ir Rytų skirstomųjų tinklų akcijų vertė yra maždaug tokia pati – apie 1,8 mlrd. litų. „Lietuvos energijos“ – apie 2,8. Įsidėmėkite, kad „Lietuvos energijai“ priklauso ir Kruonio hidroelektrinė. Po šito, kai kitas privatus dalyvis galės turėti iki 49% akcijų, nesumokėjęs nė lito jis taps monopolistu ir Kruonio elektrinės akcininku, daliniu akcininku. Aš nesuprantu, kaip Seimas gali taip balsuoti, kai matome, kad vienas privatus asmuo, neįdėjęs nė vieno lito šiam nacionaliniam investuotojui, tampa visos monopolijos daliniu akcininku. Ir neaišku, ar turės 49%, ar 36%, o gal bus kitokios proporcijos. Vadinasi, nesirūpinama, kad valstybė daugiausiai iš to išloštų. Nesuprantu, kaip jūs galite už tokį straipsnį balsuoti?
J.VESELKA. Rytų skirstomuosiuose tinkluose valstybė turi 70% akcijų, 20% turi E.ON ir apie 10% kiti smulkūs akcininkai. Vakarų skirstomuosiuose tinkluose „Vilniaus prekyba“ turi 97% akcijų. Jeigu valstybė investuoja tuos 70% Rytų skirstomųjų tinklų per 1 mlrd. litų, kartu su „Lietuvos energija“ bus apie 3,8 mlrd. litų. Tai yra didelis paketas. Tada ten tiek, kiek investuos Vakarų skirstomieji tinklai, jau bus mažesnis paketas. Kai valstybė turės didesnį paketą, kurio bus labai brangios akcijos, kai bus sukurtas nacionalinis investuotojas, valstybei bus nuostolis. Nesuprantu, kaip jūs galite balsuoti už tokį paaiškinimą, kad kuo daugiau valstybė turės nacionalinio investuotojo, tuo ji daugiau praras, o akcijų vertė augs. Visiškai nesuprantu.
J.RAZMA. Čia yra pats esmingiausias mano pasiūlymas. Šiaip, jeigu Vyriausybė viską yra sumaniusi padaryti labai skaidriai, visom keturiom turėtų balsuoti už šį mano pasiūlymą, Vyriausybei atstovaujančios frakcijos, nes aš siūlau, kad tą pagrindinę atsakomybę nuo Vyriausybės iš dalies perkeltume į Seimą, kad čia mes visi Seime prisiimtume atsakomybę už susitarimą dėl nacionalinio investuotojo suformavimo. Pabrėžčiau, kad štai kitos bendrovės, statančios atominę elektrinę, kur jau dalyvaus mūsų strateginiai partneriai, analogišką pagrindinį susitarimą mes numatome ratifikuoti Seime, o dėl nacionalinio investuotojo kažkodėl nenorime. Taigi, jeigu nebus pritarta mano pasiūlymui, man tikrai liks įspūdis, kad yra kokių nors neskaidrių sumanymų, jeigu vengiama to patvirtinimo Seime.
B.VĖSAITĖ. Komitetas nepritarė ir pateikė štai kokius argumentus, kad vykdydamas Vyriausybės parlamentinę priežiūrą pagal savo kompetenciją Seimas gali priimti reikalingus sprendimus. Be to, mielieji kolegos, yra pritarta kolegos A.Kubiliaus pataisai dėl būtent pažymos konfidencialumo nedėjimo dėl nacionalinio investuotojo. Ši informacija bus teikiama visiems skaidriai. Taigi Seimas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, visada galės grįžti prie įstatymo ir, jeigu kas nors netiks, vėl jį svarstyti.
R.KUPČINSKAS. Man atrodo, kad J.Razmos pataisa yra esminė. Vis dėlto visa atsakomybė už šį projektą teks Seimui. Labai gražu, kad Vyriausybė rengiasi būti atsakinga, bet iš principo visada galės pasakyti: o įstatymą tai priėmė Seimas.
Kita vertus, informacijos pateikimas Seimui jokiu būdu dar nereiškia, kad ji bus įvertinta ir tam tikri sprendimai Vyriausybės priimti, tam tikri sprendimai Vyriausybės atžvilgiu. Gali būti, kad informacija bus pateikta, kaip dažnai pas mus Seime pateikiama informacija, o atsakomybės iš esmės ir nelieka. Todėl, kadangi šį įstatymą priima Seimas, jis atitinkamai turi patvirtinti ir investuotojo sudėtį, ir nacionalinio investuotojo sudėtį, ir kas su tuo investuotoju yra susiję.
V.NAVICKAS. Dabar dėl to, kad visos sutartys, kurios bus sudarytos tarp Vakarų tinklų ir „Lietuvos energijos“ kaip nacionalinio investuotojo bendrovės, pačios sutartys, ne esminės nuostatos, čia būtų patvirtintos, manau, prieštarauja civilinei teisei, nes sandoriai yra tvirtinami notaro, o ne Seimo, civilinės teisės sandoriai.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų ministras žada padaryti tam tikrą nuostolį mūsų valstybei, nes sumokės didelį notarinį mokestį. Ir antra pastaba. Pone Navickai, argumentuodami suraskit normalius ir įtikinamus argumentus, nes mes esam jau ne vieną kartą tokias sutartis čia tvirtinę be jokio notaro, Seimas savo sprendimu. Prašome argumentuoti korektiškai ir neklaidinti Seimo.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kai vyko konferencija dėl žemės grąžinimo ir pardavimo ūkininkams, buvo pareikšta, kad už negrąžintą žemę reikės išmokėti maždaug 20 mlrd. litų kompensacijų. Dabar 13 straipsniu žemė šios elektrinės statybai bus suteikiama veltui. Aš nesuprantu, kai toks svarbus objektas, yra privati iniciatyva, dalyvauja privatus kapitalas, yra galimybė, kad ji bus suteikta veltui. Tai aš nesuprantu, ką reiškia suteikti veltui, o paskui 20 mlrd. mokėti žemės savininkui.
J.VESELKA (MSG). Gerbiamieji kolegos, daug pastabų išsakiau. Tokia įdomi pirmoji pastaba. Kai Mažeikiai buvo parduodami „Williams“, taip pat A.Kubilius pirmininkavo. Pažiūrėsime, ar jis ištaisys savo klaidas dabar pirmininkaudamas, ar dar labiau pagilins.
Kitos pastabos. Gerbiamieji kolegos, turėjome didelį šansą, tik patys nenorėjome išnaudoti visų veikiančių Ignalinos pajėgumų, modernizuoti labai pigiai ir dar pratęsti jos saugų darbą 20 metų. Būtume užsidirbę tiek pinigų jos uždarymui, kiek dar papildomai galėtų būti konkurencingesnė Lietuvos ekonomika. Šito šanso pati, ne Europos Sąjunga, dar kartą pabrėžiu, pati Lietuvos valdžia atsisakė.
Toliau. Čia supainiojame valstybinį kapitalą ir privatų kapitalą. Kitas dalykas. Iš tikrųjų aš neįsitikinęs, bet visi tikina, kad šito monopolisto akcijų kaina labai išaugs.
Dar vienas momentas. Kai buvo gerbiamojo J.Razmos pasiūlymas, kad esminės šios sutarties su privačiu akcininku nuostatos būtų tvirtinamos Seime, pasakė, kad tai padarys notarai. Bet Konstitucijoje parašyta, kad kai yra priimama didelė valstybės skola, ją turi patvirtinti Seimas, o čia kalbama, kad milijardų santykis bus privataus kapitalo ir valstybinio kapitalo. Kalbama apie milijardus. Buvo logiška, kad Seimas pažiūrėtų, kaip tas santykis bus formuojamas. Todėl sakau: už šį įstatymą, atleiskite, balsuoti negalima.
S.LAPĖNAS (LCSF). Džiugu, kad nugalėjo sveika nuovoka tik iš dalies įvardyti galimus naujos elektrinės statybos dalininkus. Tai iš esmės palengvina Lietuvos Vyriausybės galimybes derėtis su daugeliu kitų potencialių dalininkų.
P.GRAŽULIS (MSG). Aš manau, Seime nėra abejojančių, kad mūsų valstybei, kuri turi visą infrastruktūrą, atitinkamus specialistus, patirtį eksploatuojant atominę elektrinę, ji reikalinga ir naudinga. Tačiau pats įstatymas iš esmės yra ydingas, nes nukreiptas ne tam, kad mūsų valstybė, statydama naują atominę elektrinę, sukurtų gerovę visuomenei, bet čia siekiama privačios naudos. Mes turime karčios patirties, kai ta pati „Vilniaus prekyba“ jau šiandien kažkodėl tampa nacionaliniu investuotoju. Kokie kriterijai parinkti, kodėl ji viena, kodėl ne kitos bendrovės, kodėl kiti negali tapti? Visiškai neaišku. Manau, slapta susitarta ir slapta parengtas įstatymas, ir visi Seimo nariai šiandien kaip vandens į burną prisisėmę balsuoja už šį įstatymą. Tai yra „Williams“ kvadratu, arba, sakyčiau, ne amžiaus, o amžių afera.
Aš manyčiau, jeigu Seimas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą išaiškinti, ar nebuvo pažeisti įstatymai ir Lietuvos Konstitucija privatizuojant Vakarų skirstomuosius tinklus, mes gautume tokį patį atsakymą kaip ir dėl „Alitos“.
Kitas dalykas. Kadangi privatus kapitalas siekia vien tik naudos, padidino elektros energijos kaštus 3 centais. Iš esmės padidėjo…vartotojai sumokėjo už kiekvieną centą 120 milijonų. Jie kraunasi pelną visų žmonių sąskaita. Man atrodo, mes esame pajėgi valstybė su kitomis valstybėmis kartu tarnauti visuomenei, o ne kokiai nors vienai bendrovei, nepainiojant privataus kapitalo pasistatyti atominę elektrinę ir siekti, kad elektra kiek įmanoma būtų pigesnė žmonėms, o ne vienai bendrovei milijardines…Aš prieš.

K.GLAVECKAS. <...> Jeigu šis projektas dėl kokių nors politinių aplinkybių nebūtų įgyvendintas, <...> mes galime neturėti atominės elektrinės, arba turėsime ją daug vėliau negu tikimės. Tada reikia nepamiršti, kad atsiranda galimybė išplėsti Kauno termoelektrifikacinę elektrinę, kurią, kaip žinote, valdo ne Lietuva. Ją išplėsti labai nesunku, kad ji gamintų Lietuvos energiją. Taip gali būti kompensuotas atominės elektrinės nebuvimas Kauno elektrinės elektros gamyba. Bet aš manau, kad taip neįvyks ir šis projektas bus įgyvendintas. Nors manyti, kad jis bus įgyvendintas apie 2015 metus, yra iš tikro perdėtas optimizmas. Duok Dieve, kad būtų bent 2020 metais.
V.ŽIEMELIS (MSG). <...> šis įstatymo projektas kelia labai labai didelių abejonių. Kol šios abejonės nebus pašalintos, aišku, balsuoti už jį negalima.
Visų pirma audito kompanijos „Deloit“ šio įstatymo projekto ekonominis įvertinimas, švelniai tariant, sukelia labai rimtų abejonių ir apie tai jau buvo kalbėta. Antra vertus, labai rimtos Seimo Teisės departamento visos septynios pastabos. Faktiškai visos buvo atmestos be jokių motyvų. Aš neišgirdau jokių rimtų argumentų, kodėl nepriimtos Seimo Teisės departamento pastabos, kurios iš esmės patobulintų šį įstatymo projektą. Taip pat neatsižvelgta į Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktą projektą dėl šio projekto atskirų nuostatų netobulumo, ateityje galinčio sukelti tam tikras sąlygas ir korupcijai atsirasti.
Kitas dalykas. Nepriimti rimti ir iš esmės tobulinantys šį projektą Seimo narių J.Razmos, K.Starkevičiaus, J.Veselkos, P.Auštrevičiaus pasiūlymai, kurie, mano požiūriu, iki minimumo pašalintų galimus piktnaudžiavimus ateityje vykdant didžiausią Lietuvos pastarųjų metų projektą. Todėl kiekvienas iš Seimo narių, balsuodamas už šį įstatymo projektą, neturėtų galvoti: mano partija ar frakcija nutarė ir mes jau neatsakingi. Ne. Kiekvienas Seimo narys atsakingas ir turi susipažinti su įstatymo projektu…Turi susipažinti ir atsakyti už savo veiksmus. Todėl aš prieš balsuojant kiekvieną Seimo narį kviečiu labai rimtai susimąstyti.
R.KUPČINSKAS (TSF). Noriu pabrėžti, kad vis dėlto svarstant šį įstatymą susidaro nuomonė, jog šis įstatymas daugiau yra komercinis, o ne atspindintis mūsų valstybės ir nacionalinio saugumo interesus. Man atrodo, šiandien svarstant šį įstatymą pernelyg mažai buvo galvojama ir įvertinama visuomenės nuomonė, mūsų žiniasklaidos ir kitų išsakytos nuomonės.
Dar vienas dalykas, visai neaišku, kokie bus elektros energijos tarifai pastačius šią elektrinę.
PIRMININKAS. Taigi balsuojame dėl įstatymo priėmimo. Už balsavo 105, prieš – 4, susilaikė 9. Įstatymas yra priimtas.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Klausimas: kodėl dabar nebuvo konkurso privačiam investuotojui? Vėlgi pasirinkome vieną iš daugelio, matot, kiek dėl to yra priekaištų. Kitas dalykas, kurį pasakė ūkio ministras. Jeigu „Williamso“ atveju Seimas patvirtino sutartį ir notaro paslaugų nereikėjo, čia buvo arbitras, nes čia reikėjo atsakomybės, tai dabar tvirtins kažkoks notaras. Aš labai norėčiau, kad ūkio ministras praneštų Lietuvai ir Seimui, kiek tos paslaugos kainuos, nes tai kainuos iš Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenės. Kiek milijardų?
V.MARTINKAITIENĖ (DPF). Mano balsą prašau įskaityti už, nes netyčia paspaudžiau ne tą mygtuką.
PIRMININKAS. V.Martinkaitienė taip pat balsavo už, vadinasi, už balsavo 107.