Dėl vartotojų organizacijų finansavimo taisyklių

DĖL VARTOTOJŲ ORGANIZACIJŲ FINANSAVIMO TAISYKLIŲ

Teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl „LR Vyriausybės nutarimo projekto derinimo 2007-09-04 Nr.(1.27)-7R-8367“, „Nutarimo dėl finansinės paramos vartotojų asociacijoms teikimo“ ir „Finansinės paramos vartotojų asociacijoms teikimo taisyklių“ projektų.

Pagrindinės pastabos ir pasiūlymai:

Sprendimo projekto poveikio bazinio vertinimo pažymoje 9-ame punkte rašoma, kad „Nutarimo projekto įgyvendinimas nedarys įtakos valstybės finansams, ekonomikai ir socialinei aplinkai“. Ką reiškia šis sakinys? Gal būt, tai, kad vartotojų organizacijų stiprinimui skiriami menki pinigai nedaro jokios įtakos ekonominei ir socialinei gyventojų aplinkai. Iš tiesų, mes suprantame, kad vyriausybė nėra suinteresuota, jog vartotojų organizacijos taptų svarbiomis vartotojų politikos įgyvendinimo partnerėmis, todėl joms ir neskiria tinkamo finansavimo tokiu būdu, kad jos, kaip yra kitose ES šalyse, darytų įtaką valstybės ekonomikai ir socialinei aplinkai. Deja, šioje srityje, siekiama lygiuotis į blogiausius ES šalių pavyzdžius.
Jau ketvirti metai, kai finansinė parama vartotojų asociacijoms išlieka ta pati (250 000 Lt.). Atsižvelgiant į tai, jog kiekvienais metais apie 20% buvo ir yra didinami valstybinių institucijų darbuotojų atlyginimai, auga infliacija, tačiau parama vartotojų asociacijoms žymiai mažėja, nors kai kurių valstybinių organizacijų biudžetinis finansavimas smarkiai išaugo, pvz., VVTAT finansavimas, išaugo kone dvigubai.
NVK siūlo šiuos variantus:

1. Esant tai pačiai finansinei paramai (250 000 Lt), ją, pagal nustatytus kriterijus, skirti tik institucinei veiklai, t.y., vartotojų skundų nagrinėjimui, viešojo intereso gynimui teismuose, ES bei nacionalinių projektų koofinansavimui.

Reikia atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad sekančiais metais bus vykdoma didelė vartotojų informavimo kampaniją per žiniasklaidos priemones. Šią kampaniją rems Europos Komisija. Viena iš pagrindinių šios kampanijos žinių - tai informacija kur vartotojams kreiptis su skundais. Visose šalyse, kur vartotojų informavimo kampanijos jau įvyko (Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovenija, Slovakija), informavimo priemonėse buvo skelbiami nevyrausybinių vartotojų organizacijų kontaktiniai telefonai. Ką mes pasiūlysime Lietuvoje?
Mes manome, kad valstybė turėtų remti pagrindinę vartotojų organizacijų veiklą – skundų nagrinėjimą.
Asignavimų valdytojai turėtų būti arba Finansų, arba Teisingumo ministerija, nes vartotojų organizacijos, kurios įstatymu yra pripažintos ne tik vartotojų politikos įgyvendintojomis, bet ir formuotojomis (atstovauja Vartotojų taryboje), neturėtų priklausyti nuo institucijos, atsakingos už politikos įgyvendinimą (VVTAT), skiriamų lėšų. Kitu atveju, tai prieštarautų „Gero valdymo“ principams.
2. Kitas variantas – jei vyriausybė skiria papildomą finansavimą vykdyti aukščiau numatytas veiklas (skundų nagrinėjimą, vartotojų interesų atstovavimą kitose institucijose, viešojo intereso gynimui, projektų koofinansavimui) tokiu atveju, VVTAT, gali organizuoti viešuosius pirkimus, programų įgyvendinimui.

Detalios pastabos ir pasiūlymai
1. Projekto paruošime nedalyvavo ir nebuvo pakviestos pačios vartotojų asociacijos, todėl užtruks ir brangiau kainuos šių dokumentų paruošimo procesas.
2. Derinimo dokumente yra minimos ištraukos iš kai kurių ES dokumentų. Projekto ruošėjai parinko tas ištraukas, kurios, nesusipažinus su visu šių ir kitų ES dokumentų turiniais, gali sudaryti įspūdį, jog minėtos ES institucijos kviečia ES šalis nebeteikti institucinės finansinės paramos vartotojų asociacijoms, nors dauguma ES šalių teikia žymią finansinę paramą vartotojų asociacijų institucinei veiklai, ir ypatingai nacionalinėms vartotojų asociacijoms.
Europos Parlamentas atliko ES vartotojų organizacijų tyrimą ir pateikė Rezoliuciją, kurioje vyriausybės kviečiamos labiau remti vartotojų organizacijas ir pabrėžė, kad ypatingai naujosiose šalyse narėse vartotojų organizacijos dar labai silpnos ir jos turėtų sulaukti žymiai svaresnės paramos. Šiame dokumente taip pat pažymima, kad nedidelėse šalyse, skiriant nepakankamą paramą vartotojų organizacijoms, tikslinga remti mažesnį kiekį vartotojų organizacijų, tačiau labiau orientuotis į jau esančių vartotojų organizacijų stiprėjimą. Taip būtų skatinama efektyvesnė vartotojų interesų apsauga.
Deja, šio svarbaus dokumento nuostatos nepasirodė aktualios bei svarbios Finansavimo taisyklių kūrėjams.
3. Derinimo dokumente cituojama EESRK nuomonė, kad “bet kokia gaunama finansinė parama turi būti skiriama veiksmams, programoms, projektams ir iniciatyvoms<...>, o taip pat padengti grupinių ieškinių ginant vartotojų bendrus interesus išlaidas<...>.
Taigi, šiuo pasakoma, jog turi būti finansuojamos ne tik programos, bet ir kiti veiksmai, projektai ir viešojo vartotojų intereso gynimas teismuose. Deja, projektuose kažkodėl siūloma vartotojų organizacijas finansuoti tik pagal programas.
4. Derinimo dokumente pateiktas vartotojų organizacijų sąrašas sudarytas neaiškiais motyvais: nėra nustatyti kriterijai, kurių pagrindu buvo sudarytas šių organizacijų sąrašas, nes sprendžiant apie kai kurių paminėtų organizacijų veiklą, ginant vartotojų interesus bei vykdant jų švietimą, šis sąrašas turėtų būti žymiai išplėstas, nes jis nėra teisingas nepaminėtų, bet realią veiklą vykdančių organizacijų atžvilgiu.
SIŪLOME: nenustatyti vartotojų organizacijų sąrašo, nes nepaminėtoms, bet ginančioms vartotojų teises organizacijoms (arba toms, kurios įsikurs ateityje), užkertamas kelias lygiais pagrindais dalyvauti teikiant paraiškas finansinei paramai gauti.
5. Nutarimo 3 punkte matome jau nustatytas kryptis. Mūsų nuomone, kryptis turi nustatyti naujai įkurta Vartotojų teisių apsaugos taryba (Vartotojų taryba), nes tai vartotojų teisių apsaugos formavimo kompetencija. Todėl 3.2 turėtų būti nustatyta, kad iki gruodžio 10d. Vartotojų taryba priima sprendimą dėl vartotojų institucinės veiklos bei programų finansavimo.
6. Finansinės paramos vartotojų asociacijoms teikimo taisyklių projekto pavadinimas neatitinka jo turinio.
Pavadinimas teigia, kad parama skiriama vartotojų asociacijų veiklai, kuri labiau suprantama kaip institucinė veikla, o ne tik programų vykdymas. Jau minėjome, kad vartotojų organizacijos visų pirma turi vykdyti institucinę veiklą, kuri suprantama kaip vartotojų skundų nagrinėjimą, viešojo intereso gynimą teismuose, o programose numatytus darbus gali įgyvendinti tiek pati VVTAT, tiek ir pirkti vartotojų organizacijų paslaugas.
7. Taisyklių 3.6 punkte siūlome įrašyti, kad finansinė parama gali būti skiriama organizacijoms ginančioms vartotojų teises ne mažiau nei keturis metus. Ankstesnėse taisyklėse buvo toks reikalavimas, todėl kai kurių organizacijų atžvilgiu, taip pat ir mūsų – NVK atžvilgiu, tai nėra teisinga, nes tris metus iš eilės, nuo tada kai buvo pradėta skirstyti paramą, NVK negalėjo gauti paramos, nors aktyviai dirbo. Taigi, keturių metų barjero panaikinimas yra diskriminacinis mūsų ir kitų organizacijų, kurios ilgą laiką gyvavo ir dirbo be jokios valstybės paramos, atžvilgiu.
8. taisyklių 6-ame punkte rašoma, kad iki kovo 15d. pateikiamos paraiškos VVTAT-ai. Nepastebėjome projekte termino per kurį turi būti išsiųsti pasiūlymai pasirašyti sutartis. Taigi, nuo sausio mėnesio neapibrėžtam laikui vartotojų organizacijos turėtų nutraukti savo veiklą. Toks rėžimas galbūt tenkina tas organizacijas, kurių darbuotojai dirba kitose institucijose, kurioms nereikia išlaikyti patalpų, nereikia atsakinėti į vartotojų skambučius?!
Siūlymas: „Paraiškas pateikti iki vasario 15d. ir per 10d. pasiūlyti organizacijoms pasirašyti sutartis“.
9. Siūlome 8.5 punkte sakinį papildyti žodžiais: „pagal patvirtintą formą“. Dabar gi, pasitaiko ataskaitų, kurios yra labai formalios ir parašytos „copy“ – „paste“ principu (t.y. bendrų frazių kratinys, kuris tinka bet kuriai organizacijai, tačiau nieko nesako apie konkrečią veiklą ir kas svarbiausia – apie veiklos rezultatus!).
10.Taisyklių 10-ame punkte siūlome į komisiją įtraukti ir vartotojų organizacijų atstovus, nes kitu atveju netikslinga formuoti komisijos, susidedančios iš vienos institucijos darbuotojų. Siūlymas.
Įvertinimo paruošiamąjį darbą gali atlikti VVTAT ir rekomendacijas dėl įvertinimo pateikti Vartotojų tarybai.
11. Taisyklių 17-ame punkte numatyta per daug vertinimo kriterijų, kurie praktikoje yra sunkiai išmatuojami, dėl to mažėja vertinimo skaidrumas. Mes siūlome palikti ne daugiau kaip tris kriterijus: programos aktualumas, sąmatos išsamumas ir pagrįstumas bei vartotojų organizacijų partnerystė.
12. Taisyklių projekto 19-ame punkte pažymėta, kad „ vartotojų asociacijos programai, kurią įgyvendinant dalyvauja daugiau nei 50 proc. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto svetainėje paskelbtų vartotojų asociacijų, papildomai suteikiama 10 balų“. Mes siūlome pirma nustatyti kriterijus, pagal juos identifikuoti organizacijas ir tik nustačius vartotojų asociacijų patalpinimo tvarką minėtoje interneto svetainėje, galėtume įvardinti tam tikras organizacijas.
13. 22 punkte numatyta, kad, jei kokiai nors programai nėra pateikiama paraiška, sumos skiriamos VVTAT.
Siūlome numatyti, kad nepanaudotos lėšos, Vartotojų tarybos siūlymu, būtų skiriamos kitai vartotojų organizacijų veiklai remti.
14. Nėra numatyta vertinimo komisijos, sprendimų apskundimo tvarkos.
Šią tvarką būtina numatyti, nes reiktų atsižvelgti į keletos metų praktiką, kai kildavo vartotojų organizacijų nepasitenkinimas dėl balų skyrimo skaidrumo, bei, atsižvelgti į tai, kad dabar vertinimo komisiją norima sudaryti tik iš VVTAT darbuotojų. Bet gi, yra įkurta Vartotojų taryba, kuriai ir turėtų būti numatyta per tam tikrą laikotarpį išnagrinėti skundą.
Arba, kitas pasiūlymas – vartotojų organizacijų paraiškas turėtų nagrinėti Vartotojų taryba, numatant, kad kai yra nagrinėjama tarybos nario organizacijos paraiška, narys šios paraiškos nevertina.

Prašome Teisingumo ministrą inicijuoti šių pasiūlymų aptarimą su projektų rengėjais.


Nacionalinės vartotojų konfederacijos viceprezidentė Alvita Armanavičienė