Farmacinės kompanijos išlaidas TV reklamai didina greičiau nei išlaidas medicininiams tyrimams

Visi piliečiai turi teisę gauti tinkamą informaciją apie sveikatą ir vaistus. Tinkama informacija yra tokia, kuri yra tiksli, patikima, skaidri, prieinama. Jei tik įmanoma, vartotojams turi būti pateikiama informacija apie alternatyvius gydimo metodus tam, kad vartotojai galėtų pasirinkti geriausią gydymą. Šie kriterijai yra labai svarbūs vartotojams, siekiantiems išvengti ligų bei laikytis sveikos gyvensenos taisyklių.
Perteikiamos informacijos nepriklausomumas yra svarbiausias kriterijus, kuris užtikrina, kad vartotojai iš tikrųjų ja pasitikėtų. Todėl vartotojų organizacijos kategoriškai teigia, kad informacija apie vaistus ir sveikatą, kurią pateikia farmacinė industrija, yra kurios pagrindinis tikslas yra pelno siekimas, vartotojai negali pasitikėti.
Įrodyta, kad farmacijos industrijai pavyko korumpuoti tokius informacijos šaltinius, kuriais vartotojai vis dar pasitiki, būtent sveikatos apsaugos specialistus, farmacininkus bei pažeidžiamas pacientų grupes.
Mažai kas susimąsto, kad gydytojai ir vaistininkai dažnai skiria brangiausius vaistus, nes buvo kompanijų vienaip ar kitaip atlyginti.
Vaistų kompanijų, kaip ir visų kitų verslo įmonių pagrindinis veiklos tikslas – pelno gavimas skatinant farmacinių produktų pardavimus.
Šis siekis skatina kompanijas vykdyti neetiškas vaistų reklamas:

• Klaidinantys teiginiai apie vaistų savybes
• Nutylima apie galimą riziką bei šalutinį neigiamą vaistų poveikį

Finansinis gydytojų skatinimas siekiant, kad pastarieji pacientams skirtų būtent tos farmacinės kompanijos produktus, kuri apmokėjo gydytojo išvyką į tarptautinę konferenciją, pasirodymą televizijos laidoje ir pan.
Šios marketingo priemonės sukuria įspūdį – neva, tai teisėtos ir nesavanaudiškos priemonės, todėl vartotojai yra suklaidinami, nes dauguma iš jų tiki, kad reklama per televizija yra nepriklausoma. Šie metodai neišvengiamai skatins vartotojus neracionaliai vartoti vaistus, kurių vartojimas gali turėti ir fatalinių pasekmių sveikatai.
Vartotojų organizacijos yra labai susirūpinusios, kad dabar ruošiamas ES direktyvos pakeitimas įgalins farmacinę industriją reklamuoti receptinius vaistus, reklamą klaidingai pateikiant kaip informaciją.
Consumers International (CI) ir Europos Vartotojų Organizacija (BEUC) paruošė šį pranešimą, kurio tikslas yra suteikti vartotojų organizacijoms informaciją apie neigiamą, vartotojams skirtos tiesioginės vaistų reklamos (TVSR), poveikį, kuri įgalintų vartotojų organizacijas efektyviai prisidėti prie šios problemos sprendimo.

Koks poveikis vartotojams?
Bet kokia informacija, kurią pateikia farmacijos industrija yra siekiama padidinti pardavimus bei pelną.
Mokslinės studijos įrodė, kad receptinių vaistų TVRV:

1. Smarkiai padidina vaistų suvartojimą
2. Neįgalina vartotojų daryti racionalų pasirinkimą.

CI 2006 tyrimas atskleidė šokiruojančius faktus, jog Europos sąjungos šalyse kompanijos pastoviai pažeidinėja pačių nusistatytus veiklos kodeksus, vykdydamos neetišką veiklą vartotojų atžvilgiu.
Koks gi poveikis nacionalinėms institucijoms?
Tiesioginė vaistų reklama rizikuoja išbalansuoti sveikatos apsaugos sistemas Europoje, nes padidės brangių bei neefektyvių vaistų poreikis. Tais atvejais, kai vizitus pas gydytojus pilnai ar iš dalies dengia valstybė, TVRV turės žymų poveikį ir sveikatos biudžetams.
Tai yra todėl, kad TVRV labai padidina žmonių vizitus pas gydytojus tam, kad gautų papildomos informacijos apie reklamuojamus vaistus arba, kad gautų jų receptus.
TVRV padidina vaistų bei sveikatos paslaugų naudojimą bei padidina farmacijos kompanijų, reklamos paslaugų teikėjų pelnus, tuo pačių padidina pacientų bei visų mokesčių mokėtojų išlaidas.
Farmacinės kompanijos išlaidas TV reklamai didina greičiau nei išlaidas medicininiams tyrimams.
Taigi, kokios galėtų būti alternatyvos?
Būtina tobulinti esantį informacijos apie vaistus ir sveikatos paslaugas teisinį reglamentavimą, kuris labiau atitiktų vartotojų interesus. Europos vartotojų organizacijos mano, jog reikia pradėti nuo to, kad vaistų informacijos reglamentavimą iš Įmonių GD reikia perduoti Sveikatos ir Vartotojų apsaugos DG. Įmonių GD misija yra ginti verslo įmonių interesus, todėl dėl interesų konflikto yra pažeidžiamos vartotojų teisės į sveikatą bei saugą.
Antra, atsakingos ES ir nacionalinės institucijos turėtų daugiau investuoti į vaistų reklamos reguliavimą. Ypatingai reikėtų įgalinti bei skatinti farmacines įmones diegti savireguliavimą per geros praktikos kodeksų bei standartų įdiegimą.
Trečia, vartotojų organizacijos ragina priežiūros institucijas už neetišką vaistų reklamą skirti efektyvias baudas. Įmonėms, pakartotinai pažeidinėjančioms etinės vaistų reklamos kriterijus, atimti veiklos licenzijas. Šiuo metu baudos skiriamos dažniausiai mažesnės nei kompanijų pelnai, gauti dėl tokio jų elgesio.
Pavyzdžiui, Australijoje ir Anglijoje 2005, 19 iš 20 didžiausių kompanijų (95%) mažiausiai kartą pažeidė standartus, kuriuos patys nusistatė. Vokietijoje 2004, tyrimas parodė, kad 94% vaistų reklamų teiginiai nebuvo paremti moksliniais įrodymais.
Sveikatos politikai supranta, kad gerai informuoto paciento modelis padeda sumažinti krūvį sveikatos apsaugai, todėl turi būti užtikrintas vaistų prieinamumo programų rėmimas per nepriklausomus šaltinius, tobulinamas vartotojų informavimas apie palyginamuosius klinikinių tyrimų duomenis, vartotojai įtraukiami į farmakologinio budrumo programas, kurios būtų glaudžiai susijusios su socialinės ir vartotojų politikos aspektais