G.Kirkilo atsakymai į klausimus dėl maisto produktų kainų

G.KIRKILAS Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, atsakydamas į jūsų paklausimą dėl kylančių maisto produktų kainų, norėčiau informuoti, kad mes ypatingą dėmesį skiriame…Mes nuolat analizuojame žemės ūkio produktų supirkimo ir mažmeninių maisto produktų kainos prekybos įmonėse kitimo tendencijas ir šių tendencijų priežastis.
Siekiant objektyviai vertinti esamą situaciją, šių metų rugpjūčio 30 d. žemės ūkio ministrės įsakymu buvo sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, kuri nagrinėja veiksnius, turinčius įtakos maisto produktų kainoms. Šiuo metu rengiami atskiri darbo grupės ir ministerijos vadovybės pasitarimai kainų pokyčiams pieno, grūdų, mėsos sektoriuose išnagrinėti.
Galima išskirti išorės, tai pasaulinės rinkos, kitimo tendencijų sąlygotus maisto kainų didėjimo veiksnius bei vidaus rinkos veiksnius. Tarp išorės veiksnių, kurie galėtų paveikti mūsų kainas, paminėtinas Europos Sąjungos eksporto subsidijų panaikinimas pieno produktų eksportuotojams į trečiąsias šalis. Tarp maisto produktų gamybos žaliavų kainų didėjimui turėjusių įtaką veiksnių paminėtina padidėjusi paklausa, pavyzdžiui, pieno miltelių paklausa Azijos šalyse, ypač Kinijoje, Lenkijos gamintojų konkurencija pieno supirkimo sektoriuje, taip pat žemės ūkio orientavimas į biologinių degalų gamybą, ribojantis žaliavos maisto produktams gaminti pasiūlą. Dėl klimato sąlygų mažesnis grūdų derlius pagrindinėse šalyse eksportuotojose bei didėjanti grūdų paklausa taip pat lėmė nemenką javų kainų šuolį.
Vidaus rinkoje maisto prekių kainų didėjimą iš dalies sąlygojo žemės ūkio produktų supirkimo kainų didėjimas ir todėl padidėjusi ši maisto produktų gamintojų sąnaudų dalis, taip pat didėjantys darbo kaštai bei padidėjusios išlaidos paslaugoms, taip pat susijusios su darbo užmokesčio lygio didėjimu visoje šalyje.
Vis dėlto galima drąsiai teigti, kad maisto produktų kainų didėjimą lėmė ir maisto pramonės įmonių bei mažmeninės prekybos įmonių pelnų didėjimas. Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. pirmąjį pusmetį maisto produktų gamybos įmonių pelningumas siekė 6,5%, praėjusių metų pirmąjį pusmetį – 4,5%. Mažmeninės prekybos įmonių pelningumas siekė 1,8%, praėjusių metų pirmąjį pusmetį – 1,1%. Čia matome natūralų verslo interesą padidinti gaunamą pelną, kai tam yra palanki ekonominė situacija, optimistiniai vartotojų lūkesčiai, tikintis, kad dėl padidėjusių kainų vartojimas nesumažės.
Kai kurių ekspertų duomenimis, dėl ką tik minėtų priežasčių susidariusi aplinka galėjo būti palanki ir neleistiniems susitarimams. Todėl esu pavedęs Konkurencijos tarybai… Aišku, pagal savo kompetenciją ji jau atlieka maisto produktų kainų didėjimo priežasčių analizę, siekdama įvertinti, ar kainų didėjimą lėmė objektyvios rinkoje susiklosčiusios sąlygos, ar įmonės kainas kėlė vykdydamos prieš konkurenciją nukreiptus veiksmus, kuriuos draudžia Konkurencijos įstatymas.
Antrasis klausimas. Per pastaruosius metus duona, kiaušiniai pabrango 28%, grietinė – 17%, sviestas – 15%. Vien tik šių metų rugpjūtį pienas pabrango 12,2%, kefyras – 12,4%. Kokių priemonių Vyriausybė imsis, kad apgintų mažiausias pajamas gaunančius vartotojus, visų pirma pensininkus?
Vartojimo prekių ir paslaugų, ypač maisto produktų, kainų padidėjimas liečia pirmiausia mažas pajamas gaunančius šalies gyventojus. Tačiau noriu pasakyti, kad paskutiniaisiais metais kilo ir gyventojų darbo pajamų perkamoji galia. Uždarbiai didėjo greičiau nei kainos, o Vyriausybei gana sėkmingai sekėsi, gal ir ne visi sutiks, didinti socialinės apsaugos išmokas taip, kad jų perkamoji galia taip pat adekvačiai didėtų.
Pažymėtina, kad paskutiniuoju metu didėjo ir pensijos, gerokai lenkdamos kainas, taip pat ir vadinamasis realusis pensininkų vartojimo krepšelis, tam tikru metu ir darbo užmokesčio didėjimą… Reali pensija per šių metų 8 mėn. padidėjo 16,5%.
Trečiasis klausimas. Kodėl Vyriausybei pavaldžios institucijos nuolat neatlieka ir nepateikia visuomenei maisto produktų kainų kilimo analizės bei nustatytų produktų brangimo priežasčių? Kalbėdami apie visuomenės informavimą dėl maisto produktų kainų, jų augimo priežastis, galime pasakyti, kad Statistikos departamentas įgyvendina Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimą dėl žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacijos rinkimo. Ir Lietuvoje veikia žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinė sistema (…) ŽŪMPRIS.
Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas kas ketvirtį išleidžia leidinį „Rinkotyra“, kuriame yra analizuojamos žemės ūkio ir maisto kainų tendencijos bei jų kitimo priežastys. Nežinau, ar reikėtų dar kokios nors papildomos informacijos, galbūt reikėtų ją kur nors populiarinti, tai čia galėtume sutarti.
Ketvirtasis klausimas. Kaip Vyriausybė vykdo antiinfliacinių priemonių planą? Atsakydamas į šį klausimą, atkreipčiau dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos kainų įstatymą ir produktui, ir paslaugoms, kurioms netaikoma valstybinio reguliavimo tvarka, veikia rinkos kainos ir tarifai. Vadovaudamasi minėtu įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali sustabdyti arba apriboti kainų ir tarifų didėjimą, bet ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui ir tuo atveju, jeigu rinkos ir kainų tarifų dinamika sukelia arba gali sukelti ekonomikos funkcionavimo sutrikimus, kurie pažeistų šalies ūkio ir gyventojų interesus. Manyčiau, kad šiuo metu dar tokios padėties nėra, nors, aišku, visiems mums kelia nerimą.
Atsižvelgdama į Lietuvos banko pasiūlytas priemones infliacijai mažinti, Vyriausybė parengė ir pateikė Seimui Fiskalinės drausmės įstatymo projektą, kurį kviesčiau priimti Seimą, ir, jau orientuodamiesi į šį įstatymą, šių metų viduryje mes tikslingai nesiūlėme peržiūrėti biudžeto.
Numatoma įgyvendinti valdžios sektoriaus pajamų didinimo priemones, kurios leistų išvengti išlaidų mažinimo. Nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimas, kapitalo ir gyventojų pajamų mokesčių tarifų subalansavimas, šešėlinės ekonomikos mažinimas sudarys sąlygas vykdyti fiskalinio deficito planus, išvengti netvaraus nekilnojamojo turto kainų didėjimo, suteiks pagrindą tikėtis stabilių vartojimo kainų bei palūkanų normų ir padės išsaugoti pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu.
Šiuo metu vidutinė metinė infliacija yra 4,9. Panašiai, kaip Finansų ministerija bent jau prognozavo, mes įsivaizduojame, kad metų pabaigoje gali būti 5,1, 5,2.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamasis premjere, klausydamas jūsų atsakymo į paskutinį klausimą, supratau, kad Vyriausybė neturi aiškaus antiinfliacinių priemonių plano. Kiek pavyko surasti, Vyriausybė šių metų kovo 14 dieną aprobavo Lietuvos banko vidutinės trukmės kainų stabilizavimo strategiją. Paskaičius šią strategiją ir pasiūlymus Vyriausybei, matyti, kad nedaug pasiūlymų Vyriausybė įgyvendino. Vienas iš tokių pasiūlymų buvo natūralių monopolijų reguliavimo politika. Buvo pasiūlyta gerokai sumažinti elektros kainą ir teigiama, kad elektros skirstomieji tinklai dėl reguliavimo režimo ydų ir turto indeksavimo šiuo metu gauna nemažus viršpelnius perteklinių kapitalo nusidėvėjimo atsiskaitymo forma, kad jau dabar galima mažinti keliolika procentų elektros kainą. Tačiau matome, kad elektros kainos didėja.

G.KIRKILAS. Kaip žinote, kainas reguliuoja Kainų komisija, kuri nėra pavaldi Vyriausybei, ir ji priima sprendimus. Tiesą sakant, elektros kainos dar nėra padidintos, yra tiesiog nustatytos viršutinės lubos, bet tai nereiškia, kad jos bus padidintos. Kitas dalykas. Reguliuoti monopolistus, apie kuriuos jūs kalbate, yra Konkurencijos tarybos reikalas. Mes planuojame, mes paprašėme tokios analizės, ir jeigu bus galimybė įsikišti Vyriausybei, pataisyti įstatymus ar dar ką nors, tai mes tikrai tą padarysime.

A.MONKEVIČIUS. Gerbiamasis premjere, norėčiau, kad įsiklausytumėte į paprastą aritmetiką. Sutarto termino indėliai, kaip žinote, sudaro maždaug per 13 milijardų litų. Šiais metais, jeigu infliacijos lygis viršija 7%, o bankų palūkanos išliks nepakitusios, iki 4,5, tai realią vertę sumažins iki 600 mln. litų. Tai yra didelis smūgis žmonėms, kurie bandė taupyti. Vyriausybės argumentai, kad neįmanoma ar netikslinga kištis į ekonomikos stichiją, iš tikrųjų atrodo nerimtai. Ar nemanote, kad buvo galima anksčiau numatyti krizės požymius (jūs ką tik išvardijote ir institucijas, kurios lyg ir stebi, signalizuoja) ir energingiau, kompleksiškiau imtis antiinfliacinių priemonių? O jeigu jau šaukštai po pietų, tai ką Vyriausybė darys… kad tie žmonės, kurie taupė, taupo, patirtų kuo mažiau nuostolių?

G.KIRKILAS. Pirmiausia aš su jumis nesutinku, kad infliacija bus 7,1%. Vidutinė metinė infliacija bus šiek tiek daugiau negu 5%, 7,1% yra paskelbta šių metų rugsėjį, palyginti su praeitų metų rugsėju. Vidutinė metinė šiuo metu yra 4,9%, o bus, kaip mes ir prognozavome, 5,2% įvertinus visus veiksnius, kurie veikia. Aš jau minėjau, kad mes antiinfliacinių priemonių jau ėmėmės ir pagrindinė yra Fiskalinės drausmės įstatymas. Taip pat mes papildomai neišlaidavom, neperskirstėme biudžeto. Tai yra tie galimi dalykai, kurių ėmėsi Vyriausybė. Nežinau, čia galima kalbėti, energingai ar neenergingai, bet, aš manau, ėmėmės. Būtent todėl infliacija nepakilo daugiau negu buvo prognozuota.