Nacionalinė vartotojų konfederacija

Ištraukos iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 metų veikos ataskaitos Seime

V. JANKAUSKAS. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau Komisija) atliko studiją, kurioje buvo palyginta Europos Sąjungos šalių energetikos reguliuotojai, jų teisės ir pareigos. Komisija nustatė, kad turi menkesnes poveikio priemones bausti rinkos dalyvius, kurie nesilaiko licencijavimo taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų nei kitos ES šalys.

V. JANKAUSKAS. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau Komisija) atliko studiją, kurioje buvo palyginta Europos Sąjungos šalių energetikos reguliuotojai, jų teisės ir pareigos. Komisija nustatė, kad turi menkesnes poveikio priemones bausti rinkos dalyvius, kurie nesilaiko licencijavimo taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų nei kitos ES šalys.
Nuo šių metų liepos 1 d. visoje Europos Sąjungoje visiškai liberalizuota elektros rinka, tai yra kiekvienam vartotojui suteikta teisė pačiam rinktis, iš ko pirkti elektros energiją.
Lietuvoje, deja, ši teisė yra formali, nes įgyvendintos priemonės, būtinos laisvai rinkai funkcionuoti. Pirma, nuo „Lietuvos energijos“, kaip perdavimo sistemos operatoriaus, neatskirtos kitos veiklos, kurios turėjo būti atskirtos. Antra, Elektros energetikos įstatymas turėjo būti pataisytas taip, kad visuomeninis tiekėjas privalėtų tiekti elektrą tik buitiniams vartotojams. Tačiau Vyriausybė, įgyvendindama grandiozinį „trigalvio slibino“ projektą, šiuos darbus turbūt laikė ne pačiais svarbiausiais. Manau, kad artimiausiu metu Vyriausybė turėtų pašalinti kliūtis elektros rinkai funkcionuoti, taip pat ir barjerus bendrai Baltijos elektros rinkai.
2005 metų pavasarį komisija patvirtino naują Gamtinių dujų kainų skaičiavimo metodiką ir apskaičiavo naujas dujų transportavimo kainas trejų metų laikotarpiui. „Lietuvos dujos“ nepatenkintos ir naująją metodika, ir kainomis, nes komisija nepripažino perskaičiuotos turto vertės, todėl „Lietuvos dujos“ komisijos sprendimus apskundė teismui. Vyriausiasis administracinis teismas praėjusių metų rudenį nusprendė, kad komisija, priimdama šią metodiką, nepažeidė įstatymo, o metodika neprieštarauja įstatymuose nustatytiems reikalavimas, nediskriminuoja dujų vartotojų ir įmonių. Bylinėjimasis dėl kainų teisingumo dar tęsiasi. Komisija dėl šio vartotojų gynimo užsitraukė didžiausią „Lietuvos dujų“ nemalonę.
Komisija parengė Gamtinių dujų kainų skaičiavimo metodikų pataisas, aptarė jas su Ūkio ministerija ir vartotojų gynimo institucijomis, tačiau šių metodikų priėmimą sustabdė teismo sprendimas. „Dujotekana“, teisingai nusprendusi, kad jos pelnai, taikant naująją metodiką, bus gerokai apkarpyti, apskundė metodiką netgi ne administraciniam, o apylinkės teismui, kuris tą pačią dieną priėmė sprendimą taikyti prevencines priemones, tai yra neleisti komisijai priimti naujos metodikos. Dėl šio teismo spendimo, taip pat dėl administracinio teismo ankstesnio sprendimo, uždraudusio perskaičiuoti gamtinių dujų kainas, laimi tik „Dujotekana“ ir „Lietuvos dujos“, o sumokame mes, visi šilumos ir dujų vartotojai.
2006 metais didelio visuomenės dėmesio ir nepasitenkinimo susilaukė centralizuotos šilumos kainų didėjimas. Pagal Šilumos ūkio įstatymą šilumos kainos perskaičiuojamos kartą per metus, atsižvelgiant į infliaciją, kuro kainų kitimą, komisijos nustatytą efektyvumo koeficientą. 2006 metais šilumos kainų didėjimą lėmė labai pabrangusios gamtinės dujos, kurias brangino ne tik „Gazprom“, bet ir jo perpardavėjai Lietuvoje bei ūkio ministro pakeista dujų transportavimo skaičiavimo tvarka. Brango ir kitos kuro rūšys. Šilumos kainos padidėjo apie 15%, tačiau kai kuriuose rajonuose jos padidėjo net daugiau kaip trečdaliu.
Reikia pabrėžti, kad komisija, taikydama palyginamuosius metodus, griežtai ribojo šilumos įmonių sąnaudas, taip pat, perskaičiuodama kainas, dalį patirtų nuostolių paliko padengti pačioms įmonėms. Dėl šių priežasčių šilumos kainos praėjusiais metais buvo 7% mažesnės, nei jas buvo apskaičiavę tiekėjai, todėl vartotojai sumokėjo apie 70 mln. Lt mažiau. Dėl didėjančių gamtinių dujų kainų, kurios ir toliau lieka nereguliuojamos, o „Lietuvos dujos“ skelbia vien šių metų pirmajame ketvirtyje uždirbusios 72 mln. Lt grynojo pelno (tai palyginimui), visos šilumos įmonės praėjusius metus baigė su 26 mln. Lt nuostoliu. Centralizuotos šilumos kainos šiais metais dar didės apie 10%. Didės ir kitais metais.
2006 metais priimtas Geriamojo vandens įstatymas suteikė komisijai papildomus įgaliojimus. Be kainų nustatymo, licencijavimo, rinkos dalyvių ginčų sprendimo, komisija patvirtino įstatymą atitinkančią naują metodiką, Kainų skaičiavimo metodiką, ir laukia atsirandant viešųjų vandens tiekėjų. O kol kas vaizdas nekoks: ūkis dirbo nuostolingai ir 2006 metais patyrė 8,8 mln. Lt nuostolių. Kai kurios savivaldybės netvirtina su komisija suderintų kainų, o dar apie 300 smulkiųjų vandens tiekėjų niekada kainų nederino su komisija.
Kontroliuodama licencijuojamų įmonių veiklą, komisija ne tik analizavo įmonių teikiamas ataskaitas, sąnaudų auditus, paslaugų kokybės stebėseną, bet ir operatyviai vietose patikrino 20 įmonių ir nurodė licencijuojamos veiklos pažeidimus. Deja, komisijos skiriamos nuobaudos yra juokingai menkos ir visai negąsdina įmonių, nes paprasčiau sumokėti baudą, o ne vykdyti teisėtus komisijos reikalavimus. Komisija taip pat išnagrinėjo 165 vartotojų skundus ir prašymus. Daugiausia jų buvo dėl šilumos paskirstymo metodų, dėl naujų vartotojų prijungimo ir taip toliau.
2006 metais komisija dalyvavo 22 teisminėse bylose. Daugiausia bylinėjomės su „Lietuvos dujomis“ dėl metodikos ir kainų, su „Intergazu“ –dėl licencijų, su Vartotojų lyga – dėl informacijos teikimo. Gaila, kad dalis visuomenės, taip pat kai kurios vartotojų gynimo institucijos primityviai supranta reguliavimą tik kaip vartotojų gynimą. Galima tam tikrą laiką išlaikyti nepagrįstai mažas kainas, bet vėliau tai atsisuks geriausiu atveju būtinumu kainas didinti dar daugiau (tokių pavyzdžių galiu pateikti, pavyzdžiui, Alytus), o blogiausiu atveju – avarijomis ir paslaugų kokybės pablogėjimu. Reguliuotojas turi ginti vartotoją nuo monopolistų savivalės, bet kartu garantuoti, kad monopolistas liks finansiškai gyvybingas ir galės teikti vartotojams kokybiškas paslaugas. Dabartinis kuro kainų didėjimas lemia kitų kainų didėjimą. Šis laikotarpis yra nepriklausomo energetikos reguliavimo išbandymas. Neišlaikius šio egzamino, gali būti išbalansuota visa energetikos struktūra, nukentėti patikimumas, kokybė, o už viską galų gale teks užmokėti vartotojui.
P.VILKAS (DPF). <...>Prašau atvirai pasakyti, ar jūs, vadovaudamas tai institucijai, tikrai buvote nepriklausomas, ar jums kas darė įtaką?
V.JANKAUSKAS. Labai geras klausimas. Nepriklausomybė pasiekiama įvairiais būdais: ir nepriklausomu finansavimu, kurio mes dar neturime, ir nepriklausomu skyrimu, ir leidimu jiems nepriklausomai priimti sprendimus. Manau, kad mes, kiek galėjome, buvome nepriklausomi. Aišku, spaudimą mes jautėme iš visų pusių. <...>
V.SAULIS (LSDPF). Gerbiamasis komisijos pirmininke, pastaruoju metu į mus labai dažnai kreipiasi gyventojai. Pamatę gegužės mėnesio sąskaitas už „gyvatuką“ ir žinodami, kad šilumos kainos nuo ateinančio šildymo sezono vėl keisis, jie labai pagrįstai yra sunerimę. Sako, dabar pakėlė kainas, „gyvatukas“ buvo 18 Lt, o dabar – 27 arba 32 litai. Atėjus didinimo momentui, bus didinama nuo šitų 27 litų. Žmonės šito nesupranta. Jūsų komisijos nuomonė šiuo klausimu. Ar buvo gautas jūsų leidimas, pritarimas konkrečiai dėl „gyvatuko“?
V.JANKAUSKAS. Ačiū. Klausimas yra vėlgi dėl to, ką mes galime ir ko negalime. Mes prieštaravome, kai praėjusiais metais Vilniaus miesto savivaldybė vienašališkai nustatė, kaip paskirstyti šilumą, sakėm, kad tai yra neleistina. Tada jie taip pakomentavo: gal mes ir turėtume gauti kokį nors parašiuką iš komisijos, bet toliau taikė savo būdą. Dabar, deja, galiu pasakyti, kad mes manome, jog palaipsniui turėtume sutvarkyti šitą sistemą visur griežtai nustatydami karšto vandens kainas, karšto vandens pardavimą, tik tada kalbėti apie sutvarkymą šilumos paskirstymo. Nes jeigu šilumą skirsto ir neaišku, kiek tas karštas vanduo ir kur jis nueina, kas už jį atsako, tai, aišku, kad tikrai „gyvatukas“ gali būti 300 kilovatvalandžių ir kiek tik nori, pavertus litais 50 ir daugiau. Deja, nežinau, ar galės kas pasakyti, ar aš sakau teisybę, bet ūkio ministras visiškai neseniai, birželio viduryje, pataisė šilumos tiekimo vartojimo taisykles ir prievarta nustatė, kad vartotojai turi pasirinkti kurį nors vieną iš metodų, ir tą mūsų planingą lėtą tvarką suardė. Dabar jau nuo liepos 1 d. visur, visuose miestuose bus nefiksuotas „gyvatukas“, kaip anksčiau daugelyje miestų buvo, bet priklausys nuo to, kaip nustatyta taisyklėse. Deja.
J.VESELKA (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, kiek visi žinome, kai buvo bandoma įteisinti dujų antkainio reguliavimą šalies viduje, „Dujotekana“ ir „Lietuvos dujos” kartu su Vyriausybe labai priešinosi. Kaip jūs ir pasakėte, 2006 m. dvi dujų kompanijos faktiškai gavo 70 mln. litų pelno, kai tuo metu apie 80% šilumos įmonių gavo nuostolius. Taip pat ministras pakeitė dujų apskaičiavimo tvarką šilumos gamintojams, todėl kai kur pabrango 34 procentais. Kai Seimas priėmė įstatymą, kad dujų kaina turi būti reguliuojama, Vyriausybė, ūkio ministras vėl stengiasi visokiais būdais, kad nebūtų taikoma jūsų metodika. Tam jie pasitelkė „Dujotekaną“. „Dujotekana“ padavė jus į teismą, Administracinis teismas sustabdė metodikos taikymą, tai yra apribojo metodikos taikymą. Gal galite paaiškinti, kodėl Vyriausybė ir Ūkio ministerija rūpinasi dviem monopolistais, tai yra dviem įmonėmis, ir visiškai ignoruoja vartotojų interesus?
V.JANKAUSKAS. Jūsų klausimas labai politinis ir aš, atsakinėdamas šiandien dar kaip pareigūnas, neturėčiau komentuoti. Aš tik galėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų man nesuprantama, kaip po Seimo priimto įstatymo, dėl kurio balsuojant nebuvo nė vieno balsavusio prieš kainų nereguliavimą, visi balsavo už tai arba susilaikė, dabar staiga daromi priešingi žingsniai. Šiandien Vyriausybė vėl priima sprendimą, kad reikia tas kainas paleisti, vėl aiškinama tais pačiais argumentais kaip anksčiau, kad lyg ir Europos Sąjunga neleidžia. Nors visada ir tada buvo, prisimenate, išvados. O „Dujotekanos“ žingsniai keistoki, nes mes buvome apskųsti netgi ne administraciniam, o paprastam apylinkės teismui, kuris tą pačią dieną priėmė sprendimą, atsiuntė antstolius ir sustabdė mūsų veiklą.
R.KUPČINSKAS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, kaip matome, nežabotas energijos kainų didėjimas varo į neviltį daugelį mūsų šalies gyventojų. Nieko nuostabaus, nes daug kas gyvena daugiabučiuose namuose ir ten yra centralizuotas šilumos tiekimas. Ši problema darosi tokia aktuali, kad vis dėlto jos nesprendimas kelia didelę problemą daugeliui gyventojų. <...>Dar vienas dalykas, kaip jūs vertinate neseniai priimtą ir Prezidento pasirašytą Atominės elektrinės įstatymą?
V.JANKAUSKAS. Ačiū. Aš sakiau, vienas iš tokių aiškių dalykų, kuriuos komisija galėtų, turėtų turėti, tai tikrai taikyti vadinamąsias atgrasančias baudas, atgrasančias sankcijas, nes dabar esame vieną iš privačių šilumininkų nubaudę du kartus. Ką mes galime nubausti? Maksimumas – iki 1500 litų. Be abejo, jie ir toliau duomenų… (Balsai salėje) O kas tieks šilumą, čia jau fantastiniai dalykai būtų. Mes galime nuteisti tik pareigūną, o ne pačią įmonę.
Dėl Atominės energetikos įstatymo. Aš šiandien rytą buvau pas Prezidentą, ten buvo diskusija. Galiu pasakyti, kad, reguliuotojo požiūriu, mačiau nemažai trūkumų, bet ar galima dabar prieštarauti, kai visa Lietuva labiausiai iš visos Europos Sąjungos už atominę energetiką, ar mums reikia atominės elektrinės. Bet, reguliuotojo požiūriu, nėra gerai, nes, reguliuotojo požiūriu, svarbiausia ir pirmiausia reikia tinklų. Tų įmonių sujungimas galėjo būti tam, kad būtų nutiesti tinklai. Pirmiausia mums reikia į Švediją, į Lenkiją tinklų. Tinklai yra tai, kas duoda garantijas bet kokioje sistemoje. Atominės elektrinės yra tik vienas iš gamintojų, jeigu turime tinklus, mes prisijungiame gal prie šimto gamintojų ir turime daug didesnes garantijas negu pasistatę vieną elektrinę. Toks sujungimas šiek tiek prieštarauja Europos direktyvoms. Nežinau, kokie bus atsiliepimai iš Briuselio, bet čia jau prioritetų klausimas.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-2365 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
P.GRAŽULIS<...> Europos Sąjungoje ir Lietuvoje elektros energijos tiekimas yra liberalizuotas ir vartotojas gali pasirinkti. Jūs man pasakykite, gerbiamasis Jankauskai, kaip man pasirinkti pigesnę elektros energiją? Kitur statytis namą? Jeigu namas stovi zonoje, kurioje elektrą tiekia Vakarų skirstomieji tinklai, kaip man pasiimti iš Rytų skirstomųjų tinklų, kai kainos vienodos? Man būtų geriausia, kad aš galėčiau kabelį atsitiesti iš atominės elektrinės, kuri parduoda elektros energiją po 6,75 cento, bet ir ten įtampa yra aukšta. Taigi šiandien jokio pasirinkimo nėra. Gyventojai neturi jokio pasirinkimo pasirinkti kitą elektros tiekėją.
Aš manyčiau, kad Seimas, matydamas tokią Vyriausybės poziciją, kaip ir buvo prieš pietus, kai ji gynė ministrus, kurie balsavo už neteisėtą „Alitos“ privatizavimą (tai įrodė teismas, Konstitucinis Teismas, prokuratūra), kai šiandien socialdemokratai su premjeru G.Kirkilu taip gina „Dujotekaną“ ir tai, kad jie turėtų milžiniškus pelnus, o ne vartotoją, ne žmogų, ne darbuotoją, išties rudens sesijoje reikėtų pačiam premjerui rinkti parašus ir pareikšti interpeliaciją.
J.VESELKA (MSG). Gerbiamieji kolegos, <...> Vyriausybė nuolat gynė dviejų tiekėjų, t. y. „Lietuvos dujų“ ir AB „Dujotekana“, interesus. Pabrėžiu, net kai Seimas priėmė įstatymą, kad reikia ne iš Rusijos parduodama kaina reguliuoti, ko mes negalim, o čia, viduje, reguliuoti antkainį, kurį taiko AB „Dujotekana“ ir „Lietuvos dujos“. Įdomiausia, „Lietuvos dujos“, kaip įprasta, beveik neviršija vidutiniškai 15%. Visąlaik didesnį antkainį taikė „Dujotekana“. Dėl didesnio antkainio… „Lietuvos dujos“ vienus metus ji gavo net 27 milijonus papildomo pelno. Dabar pasižiūrėkite, kaip su tuo, kad mes priėmėm įstatymo reguliavimą. Ką darė Vyriausybė ir Ūkio ministerija? Kategoriškai pasisakė prieš. Sakė, Rusija tuoj pat padidins kainas. Rusija dėl to nepadidino kainų. Tai jie tada, sakysim, bendrame darbe su „Dujotekana“ kreipėsi į apylinkės teismą. Įdomiausia, kad apylinkės teismas, kaip gerbiamasis komisijos pirmininkas pasakė, tuoj pat priėmė sprendimą, jog jie negali taikyti metodikos. Rengti gali, o taikyti negali. Tas (…) mėnesį turi trukti. Paskui jie svarsto, ar dar nesikreips į Konstitucinį Teismą. Tai čia jau dvejus metus. Galų gale atėjo birželio mėnuo, ir Vyriausybė vėl (…): ateisim į Seimą, kad kaina nebūtų reguliuojama. Tai jūs pasakykite, kaip galima nepritarti komisijos veiklai, ji juk tikrai bandė šį tą daryti? O įstrigo „Dujotekanos“, AB „Lietuvos dujų“, Vyriausybės paspęstose pinklėse. Vyriausybė net Seimui nevykdo įstatymų ir nemano jų vykdyti.
J.VESELKA. „Pabrėždamas, kad komisijos sprendimai dėl valstybės reguliuojamų (…) tvirtinimo dažnai neatspindi teisėtų vartotojų lūkesčių, nes Vyriausybė neretai gynė energetinių resursų tiekėjų kaip monopolistų interesus“. Tas yra tiesa, jūs matote, kas vyksta, todėl ši preambulė labai reikalinga, kad atspindėtų tikrą tiesą, kas vyko per tuos metus, kai Vyriausybė gynė tik „Lietuvos dujų“ ir „Dujotekanos“ interesus, o ne šilumos vartotojų.
A.PAULAUSKAS (NSF). Ačiū. Čia daug buvo kalbama apie tiekėjų, apie vartotojų interesus, tai mano pasiūlymas ir yra skirtas vartotojų interesams ginti. Noriu priminti, kad Audito komitetas ištyrė, kaip buvo nustatomos šilumos ir karšto vandens kainos, ir padarė išvadą, kad kainos buvo nustatomos tokia metodika, kuri yra palankesnė šilumos tiekimo įmonėms. Mano pasiūlymo esmė, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įvertintų, kokie nuostoliai padaryti dėl netobulos ir šilumos tiekimo įmonėms palankesnės šilumos metodikos nustatymo, ir pateiktų Seimui pasiūlymus, kaip atlyginti nuostolius vartotojams. Iš pranešimo girdėjome, kad rudenį šilumos kainos dar brangs 10%. Todėl vartotojams tai būtų didelė parama, jeigu mes galėtume atlyginti ir kompensuoti tuos patirtus nuostolius.
B.VĖSAITĖ. Komitetas nepritarė Seimo nario A.Paulausko pasiūlymui dėl tų paskatų, kad Audito komitetas ir Valstybės kontrolė padarė tik prielaidą, kad vartotojai galėjo patirti nuostolius, o konkrečių dydžių neįmanoma nustatyti, juo labiau juos atlyginti. Pakartosiu, komitetas nepritarė Seimo nario A.Paulausko siūlymui.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, manau, ši pataisa yra labai svarbi ir logiškai išplaukia iš Audito komiteto padarytos medžiagos analizės. Iš tikrųjų reikia kalbėti apie nuostolių atlyginimą, nes išeina taip, kad yra pakalbama apie padarytus nuostolius ir padedamas taškas. Manau, laikas yra imtis labai esminių permainų, ši pataisa tam sudarytų prielaidas. Aš kviečiu balsuoti už.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, kas gi nenorėtų grąžinti populiariai pinigus žmonėms, kas pasakytų, kaip padaryti, tarkime, iš „Dujotekanos“ paėmus pinigus, kai jie gaudavo viršpelnius už tai, kad kainos nebuvo reguliuojamos. Mes galime siūlyti tokius gražius populiarius dalykus, kurie neįvykdomi, bet nemanau, kad mes, būdami Seimo nariais ir žinodami tuos visus reikalus, galime apgauti savo žmones vien todėl, kad pasiektume vieną ar kitą populizmo procentuką. Todėl, manyčiau, šitam dalykui nereikėtų pritarti, tuo labiau kad metodika buvo patvirtinta, metodikos laikėsi Kainų komisija, galbūt pati metodika tobulintina, tai tą ir pasakė Audito komitetas. Manyčiau, po kurio laiko ji bus patobulinta. Bet atsukti tą mašiną, surinkti tuos pinigus, galbūt ir tam tikrus viršpelnius dujininkų ir šilumininkų, manau, neįmanoma. Todėl ir nesiūlau palaikyti šio siūlymo.