Nuomonė dėl Kainų ir Energetikos komisijos finansavimo

1. Seimo Audito komiteto teikiamo projekto 3 dalyje siūloma: spręsti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos finansavimo klausimą ir svarstyti galimybę šios komisijos veiklą finansuoti reguliuojamųjų ūkio subjektų lėšomis.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliavimo veikla be nutarimo projekte nagrinėjamo centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens sektorių, taip pat apima elektros energetikos, įskaitant branduolinės elektros energetikos, sektorių, gamtinių dujų sektorių, šalto vandens ir nuotekų sektorių, bei keleivinio transporto sektorius. Kadangi nutarimo projekte nurodomi reguliuojami ūkio subjektai visas lėšas išimtinai gauna per surenkamus mokesčius iš vartotojų, akivaizdu, kad, priešingai nei teigiama nutarimo projekto preambulėje, komisijos išlaikymo kaštų perkėlimas į vartotojų mokesčius padidins tokius mokesčius ne tik gyventojams, bet ir tarpiniams vartotojams. Pažymėtina, kad elektros energetikos ir gamtinių dujų sektorių ūkio subjektai šiuo metu taiko mažesnes kainas vartotojams, nei yra nustačiusi komisija. Todėl yra sunkiai suvokiama projekto autorių idėja, kad komisijos išlaikymo kaštų perkėlimas ant vartotojų pečių gali kokiu nors būdu kada nors pasitarnauti vartotojų ekonominiams interesams.

2003-2008 metų energijos kainų reguliavimo laikotarpis buvo nedraugiškas ir nesėkmingas Lietuvos vartotojams. Nacionalinė vartotojų konfederacija atlieka komisijos veiksmų nustatant elektros energijos, gamtinių dujų bei centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainas vartotojams skaidrumo ir ekonominio pagrįstumo tyrimus. Pavyzdžiui, nustatyta, kad per 2003-2008 metus dėl komisijos nustatytų ekonominių rodiklių klaidingo taikymo pagal komisijos patvirtintas metodikas, šilumos ir karšto vandens vartotojai galimai patyrė virš 100 mln. litų ekonominę žalą (pažyma pridedama). Šiuo metu vyksta komisijos ginčai su kai kuriomis savivaldybėmis dėl šilumos kainų didinimo. Mūsų žiniomis, kai kurios savivaldybės rengia ieškinius komisijai dėl neteisingai padidintų ekonominių rodiklių nustatant šilumos ir karšto vandens kainas. Seimui yra teikiami įstatymų pakeitimo projektai, susiaurinant komisijos kompetenciją nustatant kainas vartotojams.

Kai kuriose valstybėse vartotojų interesus atstovaujančios reguliavimo komisijos yra išlaikomos iš vartotojų mokesčių per paslaugų tarifus. Tačiau, dėl Lietuvos Respublikoje taikomo komisijos formavimo, jos veiklą nustatančių teisės aktų bei atskaitomybės modelio, Lietuvos vartotojai yra nušalinti nuo jiems svarbių sektorių kainų reguliavimo, o komisija, gindama tiekėjų interesus, laikosi nedraugiškų pozicijų vartotojų atžvilgiu.

Esant susidariusiai padėčiai, kainų didinimas vartotojams dėl komisijos egzistavimo kaštų padengimo yra nepagrįstas ir negali būti pripažintas kaip pasitarnausiantis reguliavimo efektyvumo pagerinimui.

2. Seimo Audito komiteto teikiamo projekto 4 dalyje siūlymas atskirti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vykdomas Centralizuotai tiekiamos šilumos kainų nustatymo metodikos rengimo, tvirtinimo ir vykdymo kontrolės funkcijas, jas paskirstant skirtingoms institucijoms iš esmės prieštarauja to paties komiteto 3 dalies siūlymui, nes dalį komisijos funkcijų perkeliant kitoms valstybės institucijoms, tokios institucijos turės būti atitinkamai aprūpintos finansiniais ir kitais ištekliais.

Pastebimas nutarimo projekto autorių neįsigilinimas į nagrinėjamo klausimo esmę. Kainų komisijos įkūrimas 1997 m., perkeliant jai iš Konkurencijos ir vartotojų gynimo tarnybos natūralių monopolijų reguliavimą, buvo įgyvendintas pagal USAID ruošto Energetikos įstatymo nuostatas, perkeliant Š.Amerikos energetikos reguliavimo idėjas. Kaip taisyklė, Š.Amerikos reguliuotojai visų pirma yra vartotojų interesų gynėjai. Tokios komisijos tarnauja kaip ginčų dėl kainų tarp tiekėjų ir vartotojų moderatorius, atpiginant pastariesiems teisinių procesų kaštus. Pavyzdžiui kai kurie Kanados energetikos reguliatoriai, siekdami apginti vartotojų interesus, pasitelkia profesionalius nepriklausomus ekspertus. Tokių ekspertų paslaugos apmokamos pagal vartotojams pasiektų ilgalaikių sutaupymų rezultatą iš tiekėjų lėšų. Bet Š.Amerikoje niekam neateina į galvą mintis, kad komisija, ar kas nors jos proteguojamas, galėtų gauti mokestį iš vartotojų nežinia už ką.