Šilumos ir karšto vandens vartotojams galimai padaryta virš 100 milijonų litų ekonominė žala

Nacionalinės vartotojų konfederacijos pareiškimas

“Šalies centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens vartotojams galimai padaryta virš 100 milijonų litų ekonominė žala“
2008 gegužės 21 d.
Vilnius

Nevyriausybinės vartotojų organizacijos - Nacionalinė vartotojų konfederacija ir ALPIS (Antimonopolinis Lietuvos piliečių sąjūdis) atlieka centralizuotai tiekiamų šilumos ir karšto vandens kainų kėlimo Lietuvos Respublikos vartotojams pagrįstumo viešojo intereso požiūriu tyrimą.

„Tyrimo duomenys rodo, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2003-2007 metais, nustatydama bazines centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainas bei po to derindama šilumos tiekėjų bazinių kainų perskaičiavimus, yra galimai nepagrįstai padidinusi šilumos kainas šalies vartotojams iki 2 proc."- sako Antimonopolinio Lietuvos piliečių sąjūdžio pirmininkas V.Sidzikauskas.

Remiantis Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės 2007 04 27 Valstybinio audito ataskaita šilumos kainos padidėjimas vienu centu šalies vartotojams kainuoja apie 84 mln. litų per metus.

Nacionalinės vartotojų konfederacijos prezidentas K.Papšys informavo, kad „Remdamiesi turimais faktiniais įrodymais galima daryti prielaidą, kad laikotarpyje nuo 2003 m. iki šių dienų dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijų nesąžiningų sprendimų šalies centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens vartotojams yra galimai padaryta virš 100 milijonų litų ekonominė žala".

Nacionalinė vartotojų konfederacija kreipsis į atsakingas valstybines institucijas su prašymais pradėti šilumos ir karšto vandens vartotojų viešojo intereso gynimo veiksmus dėl ekonominės žalos vartotojams atlyginimo.

Žalos apimčių pagrindimui Nacionalinė vartotojų konfederacija ir Antimonopolinis piliečių sąjūdis kviečia visus suinteresuotus asmenis teikti informaciją dėl šilumos ir karšto vandens kainų galimai nepagrįsto didinimo.

NACIONALINĖS VARTOTOJŲ KONFEDERACIJOS

ŠILUMOS IR KARŠTO VANDENS KAINŲ TYRIMO PAŽYMA

2008 m. gegužės 21 d.

Vilnius

PROBLEMA:

Pagal surinktus faktinius įrodymus daroma prielaida, kad valstybės išimtinius įgaliojimus turinti institucija - Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, pažeisdama teisės aktų normas dėl sąnaudų taikymo, veikdama neskaidriu būdu nustatant ir paskelbiant centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainas šalies šilumos ir karšto vandens vartotojams 2003-2008 metais galimai padarė virš 100 mln. ekonominę žalą.

ŠILUMOS IR KARŠTO VANDENS KAINŲ TIKSLAI

Lietuvos Respublikoje Kainų įstatymu nustatyta, kad šalyje veikia valstybės institucijų reguliuojamos arba rinkos kainos; Energetikos įstatymu nustatyta, kad energetikos sektoriuje yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos kainos, o valstybės reguliuojamų kainų nomenklatūra ir reguliavimo principai nustatomi energetikos sektorių įstatymuose.

Lietuvos Respublikos energetikos šilumos sektorių iki 2008 m. reguliavusiu Šilumos ūkio įstatymu buvo nustatyta, kad tiekėjo teikimu pagal šilumos ir (ar) karšto vandens kainų nustatymo metodikas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato bazines šilumos ir (ar) karšto vandens kainas. Ten pat nustatyta, kad šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) sąnaudomis. Ten pat apibrėžta, kad bazinė šilumos kaina, tai ilgalaikė šilumos gamybos ir (ar) šilumos perdavimo kaina, apskaičiuota pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikas, komisijos nustatyta ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir taikoma kasmet perskaičiuojant šilumos gamybos ir (ar) šilumos perdavimo kainas. Be to, įstatymu nustatyta, kad kainų tikslais laikoma: mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams; ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus; didinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2003 metais paskelbdama šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodiką, jos tikslų dalyje deklaravo siekti: sąnaudų aiškumo - kainos turi pagrįstai ir tiksliai atspindėti šilumos ir karšto vandens sąnaudas, teikiant paslaugas vartotojams;

paprastumo - kainų struktūra turi būti suprantama vartotojams, kad leistų apskaičiuoti mokesčius bei numatyti veiksnius, sąlygojančius kainos pokyčius;

mažiausių sąnaudų - kainos turi skatinti šilumos ir karšto vandens tiekėjus teikti paslaugas vartotojams mažiausiomis sąnaudomis;

nediskriminacijos - kainos neturi diskriminuoti vartotojų ar jų grupių bei remtis kryžminiu subsidijavimu;

taip pat - stabilumo, lankstumo, sąnaudų padengimo ir patrauklumo.

Darydami prielaidą, kad komisija, nustatydama bazines šilumos ir karšto vandens kainas, laikosi mažiausių sąnaudų, nediskriminacijos, sąnaudų padengimo ir kitų principų, konkrečiais kainų nustatymo pavyzdžiais patikriname paprastumo ir sąnaudų aiškumo principų taikymą.

Skaičiavimuose vadovaujamės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 07 08 nutarimu Nr. O3-43 (Žin., 2003,Nr. 74-3471), pakeista 2006 03 16 nutarimu Nr. O3-13 (Žin., 2006, Nr. 32- 1171) ir 2007 03 16 nutarimu Nr. O3-23 (Žin., 2007, Nr. 34-1272) patvirtinta Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika (toliau – metodika), nurodant cituojamos metodikos punktų ir priklausomybių numeraciją. Konkrečiam pavyzdžiui naudojame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – komisija) 2006 10 02 nutarimu Nr. O3-69 Dėl UAB „Prienų energija“ Trakų padalinio centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens bazinių kainų ir jį lydinčia komisijos Šilumos skyriaus 2006 09 29 Pažyma Nr. O5-254 Dėl UAB „Prienų energija“ Trakų padalinio centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens bazinių kainų nustatymo (toliau – pažyma) paskelbtais ekonominiais rodikliais.

PAPRASTUMO PRINCIPAS

Komisija, kaip taisyklė pastaruosius šešis metus, nustatydama bazines šilumos kainas, paskelbia jas nusistovėjusia išraiška, kuri nėra išimtis ir nagrinėjamo konkretaus UAB „Prienų energija“ atveju:

1. centralizuotai tiekiamos šilumos iš nuosavų šaltinių gamybos kainos:

1.1. vienanarė – 10,65 ct už kWh;

1.2. dvinarė:

1.2.1. pastovioji dalis (už patiektą į tinklą šilumos srauto galią) – 28,18 Lt už kW per mėnesį;

1.2.2. kintamoji dalis (už patiektą į tinklą šilumos kiekį) – 6,79 ct už kWh;

2. centralizuotai tiekiamos šilumos perdavimo kaina už suvartotą šilumos kiekį – 6,65 ct už kWh arba už vidutinę vartojimo galią – 48,57 Lt už kW per mėnesį;

3. šilumos, patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų šilumos įvadų (punktų), kainos:

3.1. vienanarė – 17,33 ct už kWh;

3.2. dvinarė (pirmasis variantas):

3.2.1. pastovioji dalis (už vidutinę vartojimo galią) – 48,57 Lt už kW per mėnesį;

3.2.2. kintamoji dalis (už suvartotą šilumos kiekį) – 10,68 ct už kWh;

3.3. dvinarė (antrasis variantas):

3.3.1. pastovioji dalis (už vidutinę vartojimo galią) – 68,40 Lt už kW per mėnesį;

3.3.2. kintamoji dalis (už suvartotą šilumos kiekį) – 7,96 ct už kWh;

4. šilumos pardavimo vartotojams kaina – 5,45 Lt per mėnesį vienam vartotojui arba daugiabučių namų gyventojams pasirinktinai 5,45 Lt per mėnesį arba 0,76 ct už kWh.

5. Karšto vandens kainos, kai karštas vanduo tiekiamas iš grupinių šilumokaičių:

5.1. kai šiluma parduodama pagal vienanarę kainą – 24,79 Lt už m3;

5.2. kai šiluma parduodama pagal dvinarės kainos 3.2 punktą – 19,04 Lt už m3, mokant pastovią dalį - 48,57 Lt už kW per mėnesį;

5.3. kai šiluma parduodama pagal dvinarės kainos 3.3 punktą – 16,69 Lt už m3, sumokant pastoviąją dalį - 68,40 Lt už kW per mėnesį.

6. Karšto vandens kainos daugiabučių namų gyventojams bei kitiems vartotojams, kai karštas vanduo tiekiamas iš individualių šilumokaičių (su šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainomis):

6.1. kai šiluma parduodama pagal vienanarę kainą – 14,94 Lt už m3;

6.2. kai šiluma parduodama pagal dvinarės kainos 3.2 punktą – 11,55 Lt už m3, mokant pastovią dalį - 48,57 Lt už kW per mėnesį;

6.3. kai šiluma parduodama pagal dvinarės kainos 3.3 punktą – 10,16 Lt už m3, sumokant pastoviąją dalį - 68,40 Lt už kW per mėnesį.

Kaip matyti iš komisijos nutarimo pavyzdžio, komisija paskelbia 23 įvairias šilumos ir karšto vandens kainas. Tačiau pagrindinės – galutinės šilumos kainos vartotojams, pagal kurią nustatomi mokesčiai už patalpų šildymą, jų tarpe nėra. Šios kainos, nagrinėjamu atveju - 18,09 ct už kWh, suradimui galima nuspėti, kad reikia atlikti papildomus aritmetinius veiksmus, sudedant komisijos paskelbtas gamybos, perdavimo ir pardavimo kainas: 10,65 + 6,65 + 0,76 = 18,06 ct už kWh. Tačiau ši kaina yra mažesnė nei taikoma 18,09 ct už kWh. Tik iš metodikos nuostatų (punktas 78, priklausomybė 9) paaiškėja, kad skaičiuojant galutinę šilumos kainą yra naudojama ne komisijos paskelbta šilumos iš nuosavų šaltinių gamybos 10,65, o patiektos į tinklą šilumos gamybos vidutinė kaina, kuri, apskaičiavus pagal pažymos ekonominius rodiklius, nagrinėjamu atveju yra 10,68 ct už kWh. Akivaizdu, kad eilinis vartotojas neturi jokių prieinamų galimybių atlikti tokius skaičiavimus ir pasinaudoti komisijos deklaruojamu kainų paprastumo principu. Iš nagrinėjamų komisijos nutarimu paskelbtų kainų 23 vienetų (mūsų duomenimis, šalyje yra taikomos tik vienanarės kainos - tekste pabrauktos), vartotojams aktualios tėra 4 vienanarės (šilumos iki įvadų, šilumos pardavimo ir karšto vandens).

Komisijos sąmoningas siekis supainioti vartotoją, iš vienos pusės neskelbiant aktualių kainų, bei nenurodant prie kainų faktiškai pridedamo ir vartotojų mokamo pridėtinės vertės mokesčio, o iš kitos pusės aktualias kainas perkraunant įvairiomis niekuomet nei vartotojų nei tiekėjų nenaudojamomis išraiškomis, gali būti grindžiamas tik šilumos tiekėjų siekiu tapti iš vartotojų pusės nepatikrinamais išrašant sąskaitas už šildymą bei karštą vandenį (žr. UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ sąskaita - priedas 1), bei komisijos siekiu manipuliuoti tiekėjams palankiais kainų skaičiavimais (toliau skirsnyje Sąnaudų aiškumo principas).

Pateikiamoje UAB „Litesko“ sąskaitoje iš vartotojo reikalaujama apmokėti už tris skirtingas paslaugas (šildymą, vandens pašildymą ir karšto vandens temperatūros palaikymą) vienodomis kainomis su PVM, tačiau metodikoje ir komisijos kainų skelbimuose nurodomos skirtingos kainos patalpų šildymui ir karšto vandens ruošimui. Be to, iš tiekėjo sąskaitos visiškai neaišku, kaip konkrečiam vartotojui nustatytas apmokestinamas šilumos kiekis, priskirtinas šildymo kainai.

Išvados

1.  

   Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama bazines šilumos ir karšto vandens kainas nesilaiko paprastumo principo – skelbiama pernelyg daug ir vartotojui neaktualių kainų išraiškų, praktikoje netaikomų nei vartotojų nei tiekėjų, tuo pačiu metu nepaskelbiamos aktualios vartotojams galutinės šilumos kainos.

    

2.  

   Šilumos tiekėjų mokesčių vartotojams sąskaitose už šildymą ir karštą vandenį nurodomos šilumos kainos, kurios, kaip taisyklė, interpretuoja komisijos paskelbtus kainų rodiklius, trukdant vartotojui savarankiškai susigaudyti pateiktų mokesčių teisingume.

    

SĄNAUDŲ AIŠKUMO PRINCIPAS

Šilumos perdavimo kainos už suvartotą šilumos kiekį apskaičiavimai

Komisija nagrinėjamu nutarimu paskelbė centralizuotai tiekiamos šilumos perdavimo kainą už suvartotą šilumos kiekį – 6,65 ct už kWh. Šiai kainai apskaičiuoti yra taikoma metodikos punkto 85 priklausomybė 13:

Kur pagal komisijos pažymos ekonominius rodiklius:

S2p = 918350 Lt, perdavimo pastovios sąnaudos; S2k = 151540 Lt, perdavimo kintamos sąnaudos; S2veikl = 297090 Lt, perdavimo veiklos sąnaudos; NP2 = 324180 Lt, perdavimo normatyvinis pelnas; Qtn2 = 12920 MWh, normatyviniai šilumos nuostoliai perdavime; Q2 = 46150 MWh, namų ir kitų pastatų tiekimo-vartojimo riboje parduoto šilumos kiekių suma.

T‘pt – šilumos tiekėjo patiektos į šilumos perdavimo tinklą vienos kWh savikaina, apskaičiuojama pagal metodikos punkto 85 priklausomybę 14:

Kur pagal komisijos pažymos ekonominius rodiklius:

S1p = 947200 Lt, gamybos pastovios sąnaudos; S1k = 2824820 Lt, gamybos kintamos sąnaudos; S1veikl = 364940 Lt, gamybos veiklos sąnaudos; SUM (Tpši x Qpši) = 1875820 Lt, sąnaudos šilumai pirkti; Qpt = 59070 MWh, patiektos į tinklą šilumos kiekis.

Atlikus apskaičiavimus pagal metodikos priklausomybes 13 ir 14 taikant komisijos paskelbtus ekonominius rodiklius centralizuotai tiekiamos šilumos perdavimo kainą už suvartotą šilumos kiekį gauname 6,51 ct už kWh, t.y. 0,14 ct už kWh mažesnę, nei paskelbė komisija.

Šilumos pardavimo daugiabučių namų gyventojams kaina

Komisija nagrinėjamu nutarimu paskelbė centralizuotai tiekiamos šilumos pardavimo daugiabučių namų gyventojams kainą – 0,76 ct už kWh. Šiai kainai apskaičiuoti yra taikoma metodikos punkto 94 priklausomybė 23:

Komisijos pažymoje, pažeidžiant metodikos nuostatas, nenurodomos daugiabučiams namams priskirtinų sąnaudų, normatyvinio pelno ir parduodamos šilumos kiekio ekonominiai rodikliai. Komisija, apskaičiuodama šilumos pardavimo daugiabučių namų gyventojams kainą, taikė nediferencijuotus ekonominius rodiklius, kurie iš komisijos pažymos atitinkamai yra:

S4p = 183709 Lt, šilumos pardavimo pastovios sąnaudos; S4veikl. = 92384 Lt, šilumos pardavimo veiklos sąnaudos; NP4 = 2132 Lt, normatyvinis pelnas, priskirtinas šilumos pardavimui; Q2 = 46150 MWh, šilumos naudingas pardavimas.

Atlikus apskaičiavimus taikant komisijos paskelbtus ekonominius rodiklius šilumos pardavimo kainą gauname 0,60 ct už kWh, t.y. 0,16 ct už kWh mažesnė, nei paskelbta komisijos.

Karšto vandens, tiekiamo iš individualių šilumokaičių, kaina daugiabučių namų gyventojams bei kitiems vartotojams kai šiluma parduodama pagal vienanarę kainą

Komisija nagrinėjamu nutarimu paskelbė karšto vandens (su šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainomis), tiekiamo iš individualių šilumokaičių, kainą daugiabučių namų gyventojams bei kitiems vartotojams, kai šiluma parduodama pagal vienanarę kainą – 14,94 Lt už m3. Šiai kainai apskaičiuoti yra taikoma metodikos punkto 105 priklausomybė 34:

Vienanarė šilumos kaina už suvartotą kiekį apskaičiuojama pagal metodikos 88 punkto priklausomybę 17:

Pagal komisijos pažymoje paskelbtus ekonominius rodiklius patiektos į tinklą šilumos gamybos vidutinė kaina, apskaičiuojama pagal metodikos 78 punkto priklausomybę 9, yra Tpt = 10,68 ct už kWh. Pagal aukščiau išdėstytus skaičiavimus (metodikos priklausomybės 13 ir 14) T2kiek = 6,51 ct už kWh. Kiti ekonominiai rodikliai pagal komisijos pažymos duomenis: Q vp = 51 kWh/m3, komisijos nustatytas normatyvinis šilumos kiekis šalto vandens 1 kubinio metro pašildymui; S7veikl. = 9831 Lt, veiklos sąnaudos; NP7 = 42014 Lt, normatyvinio pelno poreikis; G7 = 44650 m3, planuojamas parduoti karšto vandens kiekis.

Tšv = 4,14 Lt už kubinį metrą požeminio gėlo vandens tiekimo buitiniams poreikiams su nuotekų šalinimu ir valymu pagal komisijos 2000 02 22 nutarimą Nr. 33.

Atlikus apskaičiavimus taikant komisijos nustatytus ekonominius rodiklius vienanarę karšto vandens iš individualių pašildytuvų kainą gauname lygią 14,07 Lt už kubinį metrą, t.y. 0,87 Lt mažesnę, nei paskelbta komisijos.

Karšto vandens, tiekiamo iš grupinių šilumokaičių, vienanarė kaina, kai šiluma parduodama pagal vienanarę kainą

Komisija nagrinėjamu nutarimu paskelbė tiekiamo iš grupinių šilumokaičių pagal vienanarę kainą parduodant šilumą, vienanarę karšto vandens (su šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainomis) kainą – 24,79 Lt už m3. Šiai kainai apskaičiuoti yra taikoma metodikos punkto 104.1 priklausomybė 30:

Čia pagal komisijos pažymoje paskelbtus ekonominius rodiklius:

Qtn6 = 849,7 MWh, šilumos normatyviniai nuostoliai karšto vandens tinkluose per karšto vandens tinklų izoliaciją ir su karšto vandens nutekėjimais; Gtn6 = 17 m3, šalto vandens, skirto karštam vandeniui ruošti, norminiai nuostoliai dėl nutekėjimų karšto vandens tinkluose; Ssp6 = 91269 Lt, grupinių šilumokaičių ir karšto vandens tinklų eksploatacijos sąnaudos; S6veikl. = 5293 Lt, veiklos sąnaudos; NP6 = 22623 Lt, normatyvinis pelno poreikis; Qvp = 51 kWh/m3, tas pat, kaip ir individualiems šilumokaičiams; G6 = 24000 m3, planuojamas parduoti karšto vandens kiekis.

Tšv = 4,14 Lt/m3, šalto vandens, skirto karštam vandeniui ruošti, kaina (tiekimas su nuotekų tvarkymu). Pažymėtina, kad ši kaina taikytina tik šalto vandens pašildymui. Tuo tarpu nutekėjimų atvejui, šioje kainoje nuotekų dedamoji galėtų būti netaikoma.

Metodikos priklausomybėje 30 nedetalizuojama šilumos kainos T3 taikymas. Vadovaujantis sąnaudų aiškumo bei nediskriminacijos principais, šalto vandens pašildymui turėtų būti naudojama šilumos vienanarė kaina iki šilumos įvado T3 = T3v = 17,19 ct už kWh. Tuo tarpu skaičiuojant normatyvinių šilumos nuostolių vertę, taikytina šilumos, patiektos iki įvado, savikainos tik kintamos dedamosios, nes dėl paminėtų šilumos nuostolių šilumos tiekėjo sąlyginai pastovios sąnaudos ir normatyvinio pelno poreikis visiškai nepriklauso (t.y. tokiems nuostoliams esant ar nesant tiekėjo pastovios sąnaudos ir normatyvinis pelnas nekinta). Tada pagal komisijos pažymoje nustatytus ekonominius rodiklius (S1k = 2824820 Lt, Spš = 1875820 Lt, S2k = 151540 Lt, Qpt = 59070 MWh, Q2 = 46150 MWh) ir metodikos priklausomybes 9, 13 ir 14 šilumos, patiektos iki įvado savikainos kintamoji dedamoji sudarys:

T3 = T3sav.k.d. = (S1k + Spš ) / Qpt + {S2k + [(S1k + Spš )/Qpt] x Qtn2}/ Q2 = (2824820 + + 1875820) / 59070000 + {151540 + [ (2824820 + 1875820) / 59070000] x 12920000} / / 46150000 = 10,41 ct/kWh.

Atlikus apskaičiavimus taikant komisijos nustatytus ekonominius rodiklius karšto vandens iš grupinių šilumokaičių vienanarę kainą gauname lygią 21,56 Lt už kubinį metrą, t.y. 3,23 Lt mažesnę, nei paskelbta komisijos.

Išvados

1.  

   Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama UAB „Prienų energija“ Trakų padalinio centralizuotai tiekiamos šilumos bazines kainas ir karšto vandens kainas, pažeisdama kainų nustatymo metodikos sąnaudų aiškumo sąlygą, reikalaujančią, kad kainos turi pagrįstai ir tiksliai atspindėti šilumos ir karšto vandens sąnaudas, teikiant paslaugas vartotojams, neteisingai taikė savo patvirtintus ekonominius rodiklius ir galutinę šilumos kainą vartotojams padidino 0,3 ct už kWh, karšto vandens iš individualių šilumokaičių 0,87 Lt už kubinį metrą, karšto vandens iš grupinių šilumokaičių 3,23 Lt už kubinį metrą.

    

2.  

   Sutinkamai su Valstybės kontrolės valstybinio audito 2007 04 27 ataskaitos Šilumos ir karšto vandens kainų didėjimo pagrįstumas išvada, kad šilumos kainos padidėjimas vienu centu šalies vartotojams kainuoja apie 84 mln. Lt (2006 m. duomenimis) per metus ir turint galvoje šešis metus besitęsiantį bazinių šilumos kainų reguliavimo laikotarpį, dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pažeidimų taikant metodines sąnaudų aiškumo sąlygas šalies šilumos vartotojai galėjo patirti virš 100 mln. Lt ekonominę žalą.

    

Viceprezidentas dr. Vygintas Sidzikauskas