-----------------------------------------------------------------------------
Nacionalinė ekonominė-socialinė taryba
Svarbiausia – pilietinis dialogas!
Pirmasis Baltijos šalių pilietinės visuomenės forumas įvyko rugsėjo 25–26 d. Rygoje. Šios konferencijos, kurią surengė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK), tikslas – suteikti visoms suinteresuotoms trijų Baltijos šalių pilietinės visuomenės organizacijoms galimybę drauge su analogiškomis kitų ES valstybių narių organizacijomis aptarti geriausios praktikos pavyzdžius ir jais keistis. Įtakingiausioms pilietinės visuomenės organizacijoms atstovavę pranešėjai nagrinėjo galimybes pilietinei visuomenei aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose Baltijos valstybėse. „Svarbiausia – pilietinis dialogas!“ - tokia buvo šios konferencijos pagrindinė išvada.
Baltijos šalių organizuotos pilietinės visuomenės forumas
Konferenciją atidarė Latvijos gerovės ministrė Iveta Purne. Ji nurodė, kad „Latvijos trišalė taryba per pastaruosius metus atliko didelį svarbų darbą“. Savo įžanginėje kalboje Latvijos darbdavių konfederacijos (LDDK) pirmininkas Vitalijs Gavrilovs pabrėžė, kad „kiekvienas Latvijos pilietis turi jausti, kad gali pagerinti padėtį savo šalyje“. EESRK pirmininkas Dimitris Dimitriadis primygtinai teigė, kad „aktyvus pilietinės visuomenės dalyvavimas demokratinėse struktūrose yra labai svarbus“, ir ragino forumą rengti ir ateityje.
Pagrindinis klausimas, svarstytas per pirmąją iš trijų viešųjų diskusijų, – Baltijos šalių verslo aplinka: jos raida ir perspektyvos Europos Sąjungoje ir su kaimyninėmis šalimis. Diskusiją vedė EESRK SOC skyriaus pirmininkė Brenda King (JK, Darbdavių grupė). Antrąją diskusiją lankstumo ir užimtumo garantijų ir socialinės apsaugos Baltijos šalyse klausimais vedė EESRK narys Thomas Janson (Švedija, Darbuotojų grupė). Per paskutiniąją viešąją diskusiją, kurią vedė EESRK narys Kaul Nurm (Estija, Įvairių interesų grupė), dalyviai aptarė pilietinio dialogo vaidmenį ir pobūdį Baltijos šalyse.
Galutinėje deklaracijoje dalyviai palankiai įvertino Baltijos šalių valdžios institucijų pradėtą teigiamą visavertės pilietinio dialogo struktūros kūrimo procesą. Dalyviai priėjo prie išvados, kad veiksmingos pilietinės visuomenės organizacijos, atitinkančios esminius kokybinius ir kiekybinius atstovavimo kriterijus, yra būtinos, kad šiuolaikinės demokratijos dalyvaujamasis aspektas būtų gyvybingas.
Nors dalyviai konstatavo, kad Europos ekonominės ir socialinės politikos įgyvendinimas, numatytas Lisabonos strategijoje, vyksta sklandžiai, jie vis dėlto nurodė, kad valdžios institucijos turėtų imtis daugiau priemonių skatinti ir sudaryti sąlygas aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Tai tiesiogiai padėtų sukurti palankesnę aplinką visiems suinteresuotiems subjektams: verslui palanki teisinė sistema, deranti su darbuotojų teisėmis, ir stipri ne pelno organizacijų parama.
Dalyviai rekomendavo plėsti ir stiprinti organizacijų santykius ir ryšius visose ES valstybėse narėse. Be to, valdžios institucijos turėtų dėti daugiau pastangų ir labiau remti organizuotą pilietinį dialogą. Dalyviai taip pat sutiko, kad visi suinteresuotieji subjektai turėtų ir toliau bei labiau stengtis stiprinti bendradarbiavimą per sieną daugiakultūrėje aplinkoje. Jie taip pat turėtų spręsti pagrindinius klausimus, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis ir nepriklausomas pilietinis dialogas.
