Nacionalinė vartotojų konfederacija

Vaikų pornografija

Vertinant iš tarptautines perspektyvos komercinis seksualinis vaikų išnaudojimas labai paplito per paskutinį dešimtmetį. Tiek turtingose, tiek neturtingose Europos šalyse išsivystė gerai veikianti vaikų sekso paslaugų rinka. Konstatuojama, kad vaikų prostitucija ir pornografija labiausiai paplitusi ne tik pietryčių Azijos šalyse, bet ir Europos šalyse pastebėta intensyvi pornografijos industrijos plėtra bei augantis vaikų sekso paslaugų poreikis.

Pornografijos gamyba ir platinimo technologijos vis labiau išvystomos, tobulinamos, ir todėl labai sunku jas stebėti bei kontroliuoti. Kompiuterine įranga ir pačios programos vystosi labai dideliu greičiu, todėl galimybė vartoti naujas technologijas smurtiniais tikslais tampa beveik neribota. Prievartautojas kompiuteriu gali manipuliuoti, perduoti ne tik modifikuotus, bet ir sukurtus „ vaikų pornografijos“ vaizdus, iš kurių sunku atspėti, ar tai yra tikrai egzistuojančių vaikų atvaizdai, ar tai – kompiuterines grafikos sukurti vaizdai. Visą informaciją galima kaupti ir laikyti kompiuteryje taip, kad ji būtų sunkiai randama ir atpažįstama.

Pasaulyje tokiu asmenų yra apie 3 milijonus. Atlikti tyrimai JAV parodė, kad tie, kurie platina vaikų pornografiją uždirba mažiausiai apie 1 milijardą doleriu pelno per metus.

 

JAV valstybes departamento 2001 metu ataskaitoje, kurioje nagrinėjami prekybos žmonėmis atvejai pasaulyje, nurodoma, kad Lietuva yra tiek prekybos žmonėmis šaltinis, tiek tranzito šalis, tiek šalis, į kurią prievarta parduodami žmones. Manoma, kad Lietuvoje iš visų dirbančių prostitučių nuo 20 iki 50 procentų yra nepilnametės, kurios vienu ar kitu būdu buvo įtrauktos į pornografijos verslą. 2001 metu UNICEF ataskaitoje pažymėta, kad kai kurie vaikai, gyvenantys vaiku globos namuose, nuo 10 iki 12 metų amžiaus buvo panaudoti kuriant vaikų pornografiją.

 

Vaikų pornografija – tai atvirai pavaizduoti seksualiniai veiksmai, kuriuose dalyvauja vaikai. Jie gali būti pateikti bet kuria vaizdine arba spausdinta forma. Tai aiškus seksualinis elgesys, reiškiantis tikrus ar imituojamus seksualinius santykius, masturbacija, sadistinė ar mazochistinė prievarta arba genitalijų ar lytinių sričių gašlus demonstravimas. Tai faktiškai yra tikros nusikaltimo vietos fotografija, parodanti realią vaiko seksualinę prievartą. Kai kuriais atvejais vaikas nebūtinai turi būti nuogas tam, kad būtų atvaizduotas ir patektų į šį apibrėžimą.

 

Tačiau reikia nepamiršti, kad kai kurie labai vizualus vaiku atvaizdai, nepaisant konteksto ir naudojimo, niekada nebus vaiku pornografija. Tai nekaltos:

 

• šeimos nuotraukos,

 

• meno kuriniai,

 

• medicinos nuotraukos.

 

Visus, kurie kompiuterius naudoja vaiku pornografijos platinimui, galima suskirstyti i dvi dideles grupes:

 

Mėgėjai Pirmenybę pornografijai teikiantys nusikaltėliai

 

Tipiškas jų atstovas – suaugęs žmogus, kuris neseniai atrado ir išmoko kompiuteriu susirasti pornografinius atvaizdus, arba tai – nusikaltėlis, kuris pornografijos atvaizdus naudoja pasipelnymo tikslais. Mėgėją galima aptikti ir išaiškinti, tačiau toks jo elgesys nėra pastovus ir ilgai trunkantis arba nuspėjamas. Dažniausiai tai - 1 - asmenys, neturintys specialios seksualines orientacijos, tačiau turintys įvairių iškreiptu seksualiniu interesu arba 2 - pedofilai, ypač besidomintys vaikų pornografija. Pagrindinis skirtumas tarp šių asmenų kategorijų tas, kad asmenys, turintys tam tikru iškreiptu seksualiniu poreikiu, kaups pornografinius vaizdus orientuotus į šiuos iškrypimus, o pedofilų kaupiama pornografine medžiaga visų pirma bus susieta su vaikų atvaizdais. Be to, pirmenybę pornografijai teikiantys asmenys perdaug nėra linkę I mažamečiu, ypač iki lytinio brendimo amžiaus, vaikų kankinimą.

 

Pedofilų tipai:

 

1. Pedofilai, kurie renka ir tiesiogiai nėra įsitraukę į vaikų seksualinį išnaudojimą.

 

2. Pedofilai, kurie renka pornografiją ir kartu dalyvauja vaikų prievartoje, bet visą savo veiklą slepia, bijodami, kad apie tai bus sužinota. Jiems būdinga tai, kad jie tiek renka iš kitų šaltinių pornografinius atvaizdus, tiek juos patys kuria.

 

3. Pedofilai, kurie turimą savo surinktą pornografinę medžiagą ir seksualine veikla dalijasi su kitais, bet jie nesiekia iš to gauti pelno.

 

4. Pedofilai, kurie gamina, daugina ir platina vaikų pornografiją, ją pardavinėja, vykdo vaikų prievartą ir iš to gauna piniginį pelną. Įvairiais kitais „ nusikaltėliais“ gali būti žurnalistai, kurie tiki, kad jų žurnalistiniai tyrimai ar aprašymai yra itin kasdienis darbas, niekam nedarant jokios žalos ir tai „ nėra jokie nešvarūs triukai“. Kita „ nusikaltėlių“ kategorija – savo paslaugas nusikaltimų tyrėjams siūlantys pavieniai prekeiviai, tikintys, kad jų „ tyrimai“ yra labai reikšmingi ir naudingi teisėsaugos pareigūnams.

 

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ne visi pornografijos rinkėjai fiziškai kankina vaikus, ir ne visi fiziškai priekabiaujantys renka vaikų pornografijos dalykus. Ne prie visų vaikų, atvaizduotų vaikų pornografijoje, buvo seksualiai priekabiaujama. Pavyzdžiui, kai kurie buvo fotografuojami jiems nesuvokiant, kas yra pornografija, o kai kurie buvo apgauti ir nusifotografuodavo nuogi. Tačiau priklausomai nuo to, kaip medžiaga buvo panaudota, galima teigti, jog visi jie buvo išnaudojami. Dėl šios priežasties netgi ir, kurie „ tik“ gauna ar renka vaiku pornografiją, kurią gamina kiti, vaidina tam tikrą vaidmenį vaikų seksualiniame išnaudojime net ir tada, kai jie fiziškai nekankino vaiko. Būdinga, kad išnaudojantys vaikus veikia ne vieni, bet grupėmis. Dažnai vaikų pornografija yra susijusi su tam tikru pedofilų tinklu, kurių gali būti įvairios rūšys:

 

• tinklas susideda iš vieno suaugusio asmens ir grupes vaikų, kuriuos tas asmuo išnaudoja, tačiau jis tais vaikais nesikeičia su kitais asmenimis ir jiems neperduoda savo surinktos pornografines medžiagos;

 

• tinklai, kurie yra gerai organizuota struktūra, ieško ryšių, gamina pornografinę medžiagą ir keičiasi su kitais asmenimis;

 

• pereinamas modelis tarp pirmųjų.

 

Vaikų pornografijos panaudojimo sritys. Mokslininkų duomenimis yra išskiriamos įvairios priežastys, kodėl pedofilai renka tokią medžiagą. Jie:

 

• stengiasi išlaikyti, sustiprinti jiems kylančias staigias ir nenugalimas seksualines fantazijas vaikų atžvilgiu;

 

• taip elgdamiesi jie bando įtvirtinti, įgyvendinti savo seksualines nuostatas.

 

• sumažinti vaiko nenorą dalyvauti seksualinėje veikloje;

 

• tai būdas šantažuoti vaiką, siekiant pratęsti santykius su juo ir įtikinti jį nepapasakoti visos tiesos;

 

• paveikslai ir videojuostos naudojamos pedofilų kaip suvenyrai ar trofėjai, kuriais keičiasi tarpusavyje;

 

• galiausiai jie iš to gauna komercinę naudą platindami, kopijuodami ir gamindami.

 

Aukos. Tikslių duomenų, kiek vaikų išnaudojama, pateikti neįmanoma. Sunku apibrėžti ir tai, kiek procentų berniukų ir kiek procentų mergaičių. Galima išskirti kelias grupes vaikų, kurie patenka į vaikų pornografijos verslą. Tai:

 

1. Vaikai, kurie pabėga iš namų. Jie dažnai linkę daryti nusikaltimus ir kartu su tokio pobūdžio nusikaltimais įsitraukia į pornografiją yra vienas iš pragyvenimo šaltinių. mažėjantis mokyklą lankančių mokinių skaičius. Įvairiose Rytų Europos šalyse mokyklą lankančių mokinių skaičius sumažėjo nuo 1989 iki 1999 nuo 10 iki 30 procentų. Manoma, kad Rytų Europoje yra 75 000 vaikų, kuriais vienokiu ar kitokiu būdu buvo prekiaujama sekso tikslais. Į sekso industrijos verslą įtraukiamų vaikų amžius prasideda net nuo 9 metų. Šie vaikai dažnai teikia sekso paslaugas ne už pinigus, bet mainais į brangius drabužius, kosmetiką, audio – video aparatūrą.

 

2. Vaikai, kuriuos išnaudoja jų pačių tėvai arba suaugusieji iš artimiausios jų aplinkos.

 

Daugiausiai tai buvo vaikai, kurie nepasiekę lytinės brandos.

 

3. Vaikai su vartotojiška psichologija. Šiandieniniai vaikai dažnai patys įsitraukia į sekso verslą tikėdamiesi greitai ir lengvai užsidirbti daug pinigų. Taip yra todėl, kad vaikai pastebi, kad visuomenės nariai vertina tam tikrus brangius produktus, prabangos prekes ir paslaugas, todėl net išsivysčiusiose šalyse pastebima, kad daugėja nepilnamečių, kurie patys atstovauja vidurinę klasę, gerai aprūpinami, tačiau papildomas lėšas uždirba teikdami sekso paslaugas.

 

Vaikų pornografijos atvejais įstatymų laužytojai kontroliuoja savo aukas gundydami juos savo dėmesiu, prisirišimu, švelnumu ir dovanomis tol, kol sumažina savo aukos budrumą, įgyja pasitikėjimą. Kadangi aukos paprastai nesuvokia, jog yra aukos, jos dar kartą ir savanoriškai sugrįžta pas savo gundytojus. Įstatymo laužytojai gali daug geriau elgtis su vaiku negu bet kas kitas, todėl vaikas gali nesuvokti esąs auka tol, kol nusikaltėlis nepadaro psichologines žalos vaikui. Daugelis vaikų, ypač tie, kurie patyrę gundymo meną, dažnai: prekiauja seksu dėl dėmesio, žavėjimosi ir dovanų, yra pasimetę dėl savo seksualumo ir jausmų, yra sutrikę ir nejaučia gėdos dėl savo veiksmų, pasakoja apie kankinimą socialiai priimtinu būdu, sumažina iki minimumo savo atsakomybę ir iki maksimumo padidina priekabiautojo atsakomybę, neigia arba perdėtai kalba apie jų kankinimą. Dažnai yra sunku pasakyti ar seksualinis ryšys tarp vaiko ir suaugusiojo turi komercinį pobūdį. Abi šalys gali būti susijusios sudėtingais santykiais, kuriuose vaikas, pavyzdžiui, gali dalyvauti seksualinio pobūdžio veiksmuose ar pozuoti pornografinėms nuotraukoms, bet jis kartu gali teikti ir neseksualinio pobūdžio paslaugas savo klientams – tvarkyti jo namus, ir už tai gauti ne finansinio pobūdžio atlyginimą, tokį kaip prieglauda, maistas, drabužiai įdarbinimas. Nustatyta, kad vaikai jautrūs psichinei prievartai, tai vaikai, kurie gyvena gatvėse, globos namuose, pabėgėlių priėmimo centruose, tokie vaikai dažniau įsitraukia į prostituciją dėl saugumo jausmo, o ne dėl finansines naudos. Tačiau tie vaikai kurių išnaudojimas yra nekomercinio pobūdžio, tai yra juos išnaudoja jam artimi žmones, yra įtraukiami dalyvauti seksualiniuose veiksmuose panaudojant finansinio poveikio priemones duodant jiems pinigus ir panašiai.

 

 

 

Tyrimai. Su vaikų pornografija susijusių nusikaltimų tyrimas yra kompleksinis reiškinys ir reikalauja didelių techninių ir kitokių išteklių. Deja, ne visuomet tyrimus atliekančios institucijos turi pakankamai technines galimybes. Savaime aišku, kad dauguma pornografijos platintoju daro tai ne už dyką. Idealistų tarp jų nėra. Daugelis pedofilų yra pasiryžę sumokėti labai didelius pinigus už pornografines vaizdajuostes ar nuotraukas. Tokios rinkos pinigines apimtis įvertinti gana sunku, bet, sprendžiant iš visko, vaikų pornografijos metinė apyvarta siekia šimtus milijonų, o gal net ir milijardus dolerių. Interneto vaikų pornografijos platintojai iš tiesų naudoja, kaip paprasčiausią reklamos priemonę: čia ieškomi potencialūs klientai, jie atrenkami, o paskui jau jiems pasiūloma mokama medžiaga, pavyzdžiui vaizdajuostes ar kompaktines plokšteles su nuotraukomis. Naudojantis internetu labai lengva išvengti būti susektam arba paslėpti savo nusikaltimo įkalčius. Kita grėsme – ne tik laikoma, platinama pornografija, bet ir vaikai į sekso verslą įtraukiami ir per interneto pokalbių svetaines, kurios naudojamos net tik vaikų paieškai, bet ir prekybai, keitimuisi kitiems vaikų pornografijos įsigijimo būdams įgyvendinti. Interneto pokalbių paslaugomis dažnai naudojasi pedofilai, kurie užmezga kontaktą su vaikais, ir dažniausiai jie patys apsimeta vaikais. Antras žingsnis- vaiko įtikinimas pereiti nuo bendros interneto pokalbio paslaugos į privatų dviejų asmenų susirašinėjimą ir tuomet pedofilas pradeda skatinti raginti vaiką fotografuotis pornografinėms nuotraukoms, siekia ir sužino jo elektroninį adresą ar net susitinka realybėje. Plinta ne tik toks bendravimas su vaikais, bet ir tam tikslui panaudojamos kameros ir SMS žinutes per mobilius telefonus.

 

Efektyvių metodų kovai su pedofilinės pornografijos platintojais nėra. Tokie asmenys paprastai labai stengiasi, kad jų būtų neįmanoma surasti, ir turi net ir mokamus saugumo konsultantus. Taigi, teisėsaugininkų taikiniu lengvai gali tapti tik nusikaltėlių klientai, bet ne pornografijos platintojai. O susekti pedofilinių filmų ar nuotraukų kūrėjus išvis neįmanoma Tad belieka tik pripažinti, kad situacija yra beveik tragiška: nepaisant to, kad prieš pedofiliją internete yra aktyviai kovojama. Kontroliuoti nusikalstamos veiklos kol kas neįmanoma. JAV valstybės departamento ataskaitoje apie žmogaus teisių padėtį pasaulio valstybėse buvo konstatuota, kad Lietuva nėra priėmusi baudžiamųjų įstatymų, kurie užkirstų kelią vaikų pornografijai ar sekso turizmui.