NVK teikia pastabas centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos pakeitimo

Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės
Komisijai

DĖl centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos pakeitimo

Nacionalinė vartotojų konfederacija išnagrinėjo Jūsų pateiktą Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos pakeitimo projektą (toliau – metodikos projektas) vartotojų interesų gynimo požiūriu ir teikia tokias pastabas bei pasiūlymus dėl metodikos projekto tolimesnio tobulinimo.
Pateiktas metodikos projektas iš dalies atitinka naujos redakcijos Šilumos ūkio įstatymo (toliau – įstatymas) nuostatoms. Metodikos projekto tikslų dalyje gerai perteikiamos įstatymo tikslų sąvokos, pagerintas galiojančios metodikos pelno skaičiavimo normos, apibrėžtos apyvartinių taršos leidimų prekybos pajamos bei kai kurie kiti klausimai. Tačiau, vadovaujantis įstatymo, visų pirma, 1 str. 2 dalies 1, 3 ir 4 punktais, 32 str., 35 str. bei kitais straipsniais, Jūsų rašto lydraštyje pateiktais motyvais ir galiojančios metodikos kai kuriomis pagrįstomis nuostatomis metodikos projektas yra taisytinas ir neturėtų būti teikiamas komisijos tvirtinimui dėl tokių priežasčių:

Sutinkamai su įstatymu metodika turėtų būti skiriama ne tik komisijai, bet ir kitiems kainų nustatymo subjektams, visų pirma savivaldybių taryboms. Todėl būtina suredaguoti atitinkamus metodikos projekto straipsnius, šalia komisijos nurodant savivaldybių tarybas. Ta aplinkybė, kad metodikos projektas apima ir kainų prašymo pateikimo kai kurias procedūras, tikslinga nurodyti baigtinį sąrašą dokumentų, kuriuos tiekėjas privalo pateikti su kainų prašymu tiek komisijai, tiek ir savivaldybės tarybai. Turint galvoje, kad įstatymas nustato komisijai ikiteismine tvarka nagrinėti ginčus tarp tiekėjo ir savivaldybės tarybos dėl kainų nustatymo, bei neatmetant tokių ginčų sprendimą teismuose, metodikos dokumentas turėtų būti tinkamai suredaguotas (visų pirma suderinant apibrėžimus atskiruose punktuose) bei būtinai nurodant visų kainų skaičiavimuose naudojamų teisės ar norminių aktų ne tik pavadinimus (tiek komisijos, tiek ir kitų įgaliotų institucijų) bet ir paskelbimo šaltinius.

Įstatymo 32 str. nustatyta, kad šilumos ir karšto vandens kainos grindžiamos būtinomis – valstybės normuojamomis sąnaudomis. Tačiau metodikos projekte šia nuostata nesivadovaujama nustatant šilumos ir, iš dalies, karšto vandens kainas pagal atitinkamose priklausomybėse nurodomus šilumos ar karšto vandens kiekius. Įstatymo sąvokų skyriuje nurodoma, kad pastato šildymo būdas yra nustatomas pastato projektavimo dokumentų techniniu sprendimu. Atitinkami techniniai sprendimai yra reglamentuoti ir tiekimo pusėje. Todėl galiojančios metodikos p. 67: „Šilumos kainų skaičiavimui nustatomi norminiai skaičiuotini šilumos kiekiai patalpų šildymui, karšto vandens pardavimui ir technologinėms reikmėms pagal šilumnešio rūšį ir vartotojų grupes“, panaikinimas yra nepriimtinas.
Įstatymas imperatyviai nenumato nepaskirstyto karšto vandens kiekio priskirti vartotojų apmokėjimui. Todėl metodikos projekte numatoma be išlygų nuostata dėl nepaskirstyto karšto vandens priskyrimo vartotojų apmokėjimui prieštaraus įstatymo normoms ne tik ginti šilumos vartotojų interesus, bet ir didinti tiekimo bei vartojimo efektyvumą.
Pažymėtina, kad priešingai nei teigiama Jūsų rašto lydraštyje, metodikos projekte neatsisakoma naujai prisijungusių ar atsijungusių vartotojų įtakos, verslo (nuosavo kapitalo) rizikos taikymo.

Kitos pastabos ( pagal metodikos projekto punktų numeraciją):

Pažymėtina, kad (p. 31) abi dvinarės kainos dedamosios yra pastovios, tačiau viena jų yra taikoma pagal matavimo prietaisų rodmenis už charakteringą laikotarpį (suvartota šiluma, kWh), o kita – pagal sąlyginai pastovų rodiklį (naudojamą vidutinę galią). Todėl tikslinga būtų atitinkamai suredaguoti dedamųjų pavadinimus. Reikia turėti galvoje, kad p. 32 deklaruojama vidutinė šilumos galia yra išvestinis dydis, nustatomas pagal suvartotą šilumos kiekį (p. 47), todėl negali būti pripažįstamas, kaip nepriklausomas nuo pastarojo. Mūsų žiniomis, per pastaruosius 5 metus jis nebuvo taikomas praktikoje nei vartotojų, nei tiekėjų. Akivaizdu, kad komisijos siūlomas „dvinarės“ kainos variantas yra ta pati vienanarė kaina su šildymo sezono mokėjimų dalies perkėlimu į nešildymo sezoną. Jei toks mokėjimas būtų nustatytas pasibaigus šildymo sezonui – vieną sezoną „laimėtų“ tiekėjas, gaudamas avansu dalį kito šildymo sezono mokėjimų iš vartotojų. Tačiau vėliau, ypač tais atvejais, kuomet kurui naudojamos gamtinės dujos, tiekėjas netektų dalies apyvartinių lėšų kurui kai jų labiausiai reikia – šildymo sezono metu, nes tokias pajamas gautų tik pasibaigus šildymo sezonui. Jei tokias lėšas reiktų akumuliuoti skolinantis – praloštų ir vartotojai, ir tiekėjai.

Siūlomas „dvinarės“ kainos variantas visiškai nenaudingas vartotojams renovuotuose patalpose. Nors, kaip taisyklė, tokiose patalpose instaliuotos šildymo galios nėra keičiamos, dėl pagerėjusių atitvarų, tokie vartotojai sunaudoja mažesnius šilumos kiekius, nei senų namų vartotojai. Nežiūrint to, kad tiekėjai dėl renovuotų patalpų mažesnio šilumos suvartojimo priversti kelti kainas, siekdami padengti savo pastovius kaštus, renovuotų patalpų vartotojai, sudarantys visiškai nežymią vartotojų dalį, yra laimėjime, atsiskaidydami už reikšmingai sumažėjusį šilumos vartojimą pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Dalies šio laimėjimo jie netektų, jei taikytų „dvinarę“ kainą, nes turėtų kolektyviai apmokėti didesnę kaštų dalį per „pastoviąją“ dedamąją. Galima būtų kelti klausimą, jei vartotojas daugiabučiame name, atjungdamas savo butą nuo centralizuoto šilumos tiekimo, pagrįstai privalo padengti dalį jo butui tenkančios viso namo bendro naudojimo šilumos kaštų, t.y. toks vartotojas neturi būti subsidijuojamas kaimynų, tai kodėl šis principas netaikomas mažinant vartojimą viso namo apimtyje, t.y. kodėl šilumos kiekiu nepadengiamus kaštus turi subsidijuoti nerenovuotų namų kaimynai, laukiantys eilėje valstybės organizuojamo būsto pertvarkymų ? Kadangi būsto renovavimo poreikio patenkinimas pareikalaus daugelio metų, komisijos siūloma „dvinarė“ kaina neišspręs kylančių problemų šilumos tiekimo ir vartojimo pusėse, o renovuotų patalpų kiekiui tapus reikšmingesniam – problemos tik paaštrės. Šių klausimų sprendimas yra komisijos prerogatyva.

p. 46 įtrauktos mokesčių surinkimo sąnaudos yra dubliuojamos sąnaudomis, priskirtinomis šilumos pardavimui.
p. 63 ir kitur bazinės šilumos kainoms ir šilumos kainoms taikomi skirtingi reikalavimai sąnaudoms; kadangi šilumos kaina yra išvestinė iš bazinės šilumos kainos, būtina suvienodinti reikalavimus, neleidžiant suponuoti galimybės bazinei kainai taikyti žemesnius reikalavimus.
p. 70 naujiems vartotojams kainos suponuojamos tik pagal ribines šilumos perdavimo sąnaudas tiems vartotojams. Ekonominė logika reikalautų vadovautis visos sistemos ribinėmis sąnaudomis, įskaitant gamybą (pirkimą) ir perdavimą. Būtų tikslinga komisijai parengti tokių ribinių sąnaudų skaičiavimo taisykles (rekomendacijas).
p. 80 – nepriimtinas, nes prieštarauja mažiausių sąnaudų principui. Be to įvertina tik tiekimo pusės plėtrą, bet neįvertina vartojimo pusės plėtros. Labai susiaurinami šilumos ir karšto vandens kiekio klausimai, nepagrįstai atsisakoma galiojančios metodikos nuostatų.

Pardavimai konkurenciniams vartotojams neturėtų didinti kainų likusiems vartotojams. Todėl tiek sąnaudų, tiek pajamų skaičiavimai turėtų būti atskirti.
Formule 21 suponuojama, kad papildomai apmokami šilumos nuostoliai, įskaičiuoti kainoje Tpt.
Nenurodoma, kaip skaičiuojami technologiniai nuostoliai perdavime, savos reikmės gamyboje.
p. 82.2.2 reguliuojamo turto vertei reiktų nurodyti kriterijus-ribas (pvz. perkamų lengvųjų transporto priemonių viršutinės kainų ribos ir t.t.)
p. 82.3.2 nurodyti šilumos ir karšto vandens tiekėjų grupes ir jų paskelbimo šaltinius.
p. 82.5 palūkanų normas sieti su palyginamomis įmonėmis, o ne namų ūkiais.
Formulėse 9,10,11,21,22,31 nenurodoma, kaip skaičiuojami šilumnešio kiekiai.
p. 99 minimas pardavimas nėra technologinis etapas.
p. 120 nėra NP, o formulėje 23 yra.
Nenurodyta, kaip nustatomas dydis A – vartotojų skaičius.
p. 123 detalizuoti diferencijavimą pagal atsiskaitymo būdus.
p. 124 – perskaičiuojama ne šilumos kaina, o bazinės šilumos kaina.
p. 125.1 ir kitur nepriimtina sąvoka „realizuotas“ šilumos kiekis, prieštaraujantis mažiausių sąnaudų principui. Turi būti taikoma „pagrįstas“, nes realizuotas kiekis yra tik vienas (kartais vienintelis) iš kiekio pagrindimo būdų.
p. 125.7 – nurodyti baigtinę kitų sąnaudų nomenklatūrą.
p. 127 – neaišku kada, kur ir kam taikomos tiekimo arba pardavimo kainos.
p. 129 – nepriimtinas. Karšto vandens kiekis turi būti skaičiuojamas pagal pašildomo vandens apskaitos prietaiso rodmenis.
p. 130 leistinos netektys daugiabučio namo tinkluose negali viršyti apskaitos prietaisų paklaidų. Jei netektys yra didesnės – tiekėjas turi būti skatinamas jas šalinti.
Formulėje 33 naudojamai Tš nepateikiamas skaičiavimas. Metodikoje nėra šilumos tiekimo kainos Tš sąvokos.
p. 140.1 tekstinė dalis neatitinka formulės 35 turinio.
p. 141 nenurodoma, kaip nustatoma vidutinė šilumos vartojimo galia karštam vandeniui paruošti.
Infliacijos koregavimas turėtų būti pagrįstas tik naujai įsigytam pagal suderintą investicinę programą turtui iš skolintų lėšų, jei palūkanose numatytas infliacijos rodiklis.
Darbo užmokestis turėtų būti perskaičiuojamas sutinkamai su vyriausybės priimtais darbo užmokesčio indeksavimo principais.

Metodikos projekte neminima praktikoje taikomas karšto vandens cirkuliacijos šilumos mokestis, šilumos tiekėjo pajamose šiomis dienomis iki 2-3 kartų viršijantis karšto vandens tiekimo pajamas. Prieš 10 metų tokio mokesčio (tiekėjų teigimu) pajamos sudarė 30-40 proc. karšto vandens pajamų. Atsiskaitant už šilumą pagal daugiabučio namo įvadinį šilumos skaitiklį bei esant skirtingiems šilumos ir karšto vandens tiekėjams, neaišku kas vykdys ir kaip bus kontroliuojama šilumos patalpų šildymui, karšto vandens cirkuliacijai bei šalto vandens šildymui priskyrimas. Šiam atvejui turėtų būti detalizuota aplinkybė, kai šilumos tiekėjai naudoja nuotolinę šilumos apskaitą.

Pagarbiai,

Viceprezidentas Vygintas Sidzikauskas