Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu įstatymo projektas Nr.XP-2538ES (pateikimas)

Projekte nustatytos nesąžiningos komercinės veiklos dvi rūšys: klaidinanti komercinė veikla, kuri gali pasireikšti klaidinančiais veiksmais, arba klaidinančiu informacijos neatskleidimu, ir agresyvi komercinė veikla.
Klaidinančiais veiksmais laikoma tokia komercinė veikla, kurioje yra apgaulingos informacijos arba kuri bet kuriuo būdu apgaudinėja, arba gali apgauti vartotoją, nors informacija ir faktiškai tiksli. Klaidinantis informacijos neatskleidimas, paremtas tuo, jog vartotojams neatskleidžiama, nepateikiama informacija, kuri reikalinga vartotojui, kad ji galėtų priimti sprendimus.
Agresyvi komercinė veikla. Kai komercinės veiklos subjektas priekabiauja, prievarta apriboja ar gali labai apriboti vidutinio vartotojo pasirinkimą arba skatina jį priimti sprendimą, kurio šiaip šis nebūtų priėmęs.
Perkeliant direktyvos nuostatas įstatymo projekte yra įvardytas 31 atvejis, kai komercinė veikla bet kokiomis aplinkybėmis laikoma nesąžininga ir jos įrodinėti nereikia, vadinamasis juodasis sąrašas.
Pažymėtina, kad nesąžininga komercinė veikla apima ir reklamą. Nesąžiningos komercinės veiklos draudimų ir įstatymo reikalavimų įgyvendinimą kontroliuos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Konkurencijos taryba.
Įstatymo projekte numatyta, kad už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba galės skirti baudas nuo 1 iki 30 tūkst., tačiau tokia bauda neturės viršyti 3% komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
Baudos dydis bus diferencijuojamas. Tais atvejais, kai pažeidimai bus padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis, komercinės veiklos subjektams galėtų būti taikoma ir didesnė, iki 120 tūkst. litų bauda, tačiau neviršijanti 3% metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Na, o už mažareikšmius pažeidimus Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, komercinės veiklos subjektams galės taikyti ir švelnesnę nuobaudą – įspėjimą neskiriant piniginės baudos.
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai numatoma suteikti teisę neatidėliotinais atvejais, esant pakankamai duomenų apie įstatymo pažeidimą, nustatyti laikinojo pobūdžio priemonę – įpareigojimą sustabdyti nesąžiningą komercinę veiklą. Į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą turės teisę kreiptis dėl įstatymų pažeidimų vartotojai, valstybės ir savivaldybių institucijos, vartotojų asociacijos, pažeidimų nagrinėjimas taip pat gali būti pradėtas ir šios, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, iniciatyva.
Reklamos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas yra susijęs su Seime svarstomu Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu įstatymo. Įstatymo projektu siekiama užtikrinti didesnę reklamos vartotojų apsaugą nuo klaidinančios ir neleidžiamos lyginamosios reklamos, taip pat apsaugoti sąžiningų verslininkų interesus taip užtikrinant sąžiningą konkurenciją.
Įstatymo projekte siūlomi šie pagrindiniai Reklamos įstatymo pakeitimai. Siūloma nustatyti, kad reklamoje pateikiama informacija yra taip pat neišsami, jeigu vartotojui nepateikiama esminė informacija, kurios reikia priimant sprendimą dėl sandorio. Šiuo metu Reklamos įstatyme yra nustatyta, kad informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas būtinai reikalingas reklamos vartotojų klaidinimui išvengti. Nurodoma, kad esmine informacija būtų laikoma Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu įstatyme nustatyta komercinio pasiūlymo informacija, pagrindinės produkto savybės, komercinės veiklos subjekto adresas, produkto kaina ir kita. Ši informacija laikoma esmine tik tuo atveju, kai reklamoje vartotojui pateikiamas komercinis pasiūlymas. Komercinis pasiūlymas suprantamas kaip pranešimas, kuriame nurodomos produkto savybės, kaina ir kuris suteikia vartotojui galimybę pirkti, pavyzdžiui, komercinis pasiūlymas teleparduotuvės reklamai.
Antra. Informacija, kurios privalomas pateikimas reklamoje yra nustatytas teisės aktuose:
Pavyzdžiui, Turizmo įstatyme nustatyta, kad kelionės organizatorius, reklamuodamas savo paslaugas, turi pateikti informaciją apie transporto priemonę, maitinimą, maršrutą ir kita. Arba Vaistinių preparatų reklamos taisyklėse, patvirtintose sveikatos apsaugos ministro įstatymu, nustatyta, kad gyventojams skirtoje reklamoje turi būti nurodomas vaistinio preparato pavadinimas, farmacinė forma, vartojimo būdas ir kita. Jeigu reklamoje bus nepateikta ši informacija, bus laikoma, kad vartotojui neatskleista esminė informacija ir tokia reklama bus klaidinanti.
Sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti, be šiuo metu Reklamos įstatyme nurodytos informacijos, tai reklamos davėjo pavadinimas, prekių ar paslaugų gamybos vieta, pagaminimo vieta, vartojamosios savybės ir kita, taip pat reikės atsižvelgti į informaciją apie prekės ar paslaugos pavojingumą, vartotojų teises, reklamos davėjų įsipareigojimus ir kita. Siūloma nustatyti, kad reklama bet kuriomis aplinkybėmis laikoma klaidinančia, jeigu ji turi klaidinančios komercinės veiklos, tai yra, pavyzdžiui, tvirtinimas dėl elgesio kodekso pasirašymo, nors taip nėra, apgaulingas tvirtinimas, kad prekę galima įsigyti tik per trumpą laikotarpį, apgaulingas tvirtinimas, kad produktas gali gydyti ligas ir kita.
Siekiant, kad už Reklamos įstatymo pažeidimus būtų taikomos veiksmingos, proporcingos padarytam pažeidimui nuostatos, siūloma nustatyti maksimalų baudos dydį už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą sunkinančiomis aplinkybėmis 120 tūkst. litų, tačiau skiriamos baudos dydis visais atvejais negalės viršyti 3% reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
Taip pat siūloma nustatyti, kad už Konkurencijos tarybos laikino draudimo skleisti reklamą nevykdymą arba įpareigojimo paneigti klaidinančią ar neleidžiamą lyginamąją reklamą nevykdymą skiriamos baudos dydis priklausytų nuo laikotarpio, per kurį reklaminės veiklos subjektas neįvykdė minėtų įsipareigojimų, tai yra nustatyti 1 tūkst. litų baudą už kiekvieną nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną. Taip pakeitus šiuo metu nustatytą fiksuotą baudą, ūkio subjektas bus suinteresuotas nedelsdamas nutraukti draudžiamos reklamos naudojimą.
Taip pat siūloma nustatyti baudą nuo 1 iki 30 tūkst. litų už Reklamos įstatymo 4 straipsnio nustatytų reikalavimų reklamai nesilaikymą, tai yra už moralės principų pažeidimą, žmogaus orumo žeminimą, tautinės, rasinės, religinės neapykantos kurstymą ir t. t. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus už Reklamos įstatymo 4 straipsnio nustatytų reikalavimų reklamai nesilaikymą fiziniams asmenims gali būti taikoma tik administracinė atsakomybė nuo 500 iki 1 tūkst. Litų.

Užsiregistravo 64. Prašom balsuoti ir apsispręsti dėl pritarimo po pateikimo įstatymo projektui.
Už – 46, prieš – 1, susilaikė 12. Pritarta įstatymo projektui po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Ekonomikos komitetas, Europos reikalų komitetas ir Antikorupcijos komisija. Siūloma svarstyti gruodžio 13 dieną. Ir Kaimo reikalų komitetas papildomas.