Nacionalinės vartotojų konfederacija
2025 m. liepos 1 d.
Nacionalinės vartotojų konfederacija(toliau – Konfederacija) teikia savo
pastabas dėl Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto Nr. XVP-205
(toliau – Įstatymo projektas) ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos
Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto Nr. XVP-205“ (toliau – Nutarimo projektas).
Susipažinę su Įstatymo projektu ir Nutarimo projektu pažymime, kad pritariame
Įstatymo projekte nurodomam tikslui, kad jame siekiama nustatyti skolų išieškojimo veiklos
licencijos suteikimo, licencijos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką, skolų
išieškojimo atsakomybę atliekant skolų išieškojimo veiksmus.
Šiuo metu Lietuvoje nėra reglamentuota skolų išieškojimo įmonių veikla, nors skolų
išieškojimo įmonės daro didžiulę įtaką finansų rinkai, stambiems ir smulkiems ūkio
subjektams bei vartotojams. Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektas parengtas siekiant
iš esmės sureguliuoti Lietuvoje veikiančių skolų išieškojimo įmonių vykdomą skolų
išieškojimo veiklą, siekiant pirmiausia apginti vartotojų ir verslo subjektų interesus, siekiant
spręsti dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo kylančias socialines ir
ekonomines problemas.
Verta pažymėti, kad skolų išieškojimo įmonių veiklą vykdantys subjektai yra Lietuvos
Respublikos akcinių bendrovių, mažųjų bendrijų, individualių įmonių ar kitų įstatymų
pagrindu įregistruoti juridiniai asmenys, t. y. verslininkai, tam tikrų paslaugų teikėjai, kurių
vienintelis komercinės veiklos tikslas yra pelno siekimas. Šiuo metu galiojantis teisinis
reguliavimas nenumato jokio skolų išieškojimo veiklą vykdančių ūkio subjektų priežiūros
mechanizmo. Todėl manytina, kad skolų išieškojimo įmonių veiklos reglamentavimas atskiru
įstatymu sudarytų sąlygas užtikrinti tiek sąžiningą skolų išieškojimo įmonių tarpusavio
konkurenciją, tiek ir vartotojų bei verslo subjektų teisių apsaugą.
Netoleruotina, tačiau šiandien sudarytos sąlygos skolų išieškotojams lengvai gauti
klientų asmens duomenis, apie skolų išieškojimo procesus ir, disponuojant šia informacija bei
panaudojant įvairias metodikas, darant spaudimą, užvaldyti didelės vertės pinigines lėšas bei
nekilnojamąjį turtą. Su skolų išieškotojais susidūrę žmonės sulaukia ir bauginančių
grasinimų. Finansiškai priklausomi, išieškojimo proceso įbauginti žmonės gali tapti labai
pažeidžiama visuomenės dalimi visomis prasmėmis. Nesuprantama, kaip gali net penkiolika
kartų teistas nusikaltėlis, būdamas Pravieniškėse esančioje Laisvės atėmimo vietų ligoninėje,
įkurti teisinių paslaugų ir skolų išieškojimo bendrovę „Turtuvos grupė“ ir net keletą metų
vadovauti atlikdamas bausmę, sudarinėti neteisėtas sutartis. Ne ką mažiau šokiruoja žinia,
kad bendrovė buvo garsiai reklamuota įvairiose žiniasklaidos priemonėse.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) 2016 m. gruodžio 8 d.
išnagrinėjo ginčą byloje Verein für Konsumenteninformation prieš INKO, Inkasso GmbH,
C127/15 skolų administravimo įmonės praktikos ir išaiškino, kad skolų išieškojimo įmonės
turi laikytis Vartojimo kredito sutarčių direktyvos nuostatų. Pažymėtina, ESTT formuojama
praktika taikanti griežtesnius reikalavimus skolų išieškojimo įmonėms. ESTT išaiškinimu
siekiama užtikrinti vartotojų pasitikėjimą tokių įmonių vykdoma veikla ir apsaugoti juos nuo
nesąžiningos ar klaidinančios skolų išieškojimo veiklą vykdančių įmonių veiklos.
Atkreiptinas dėmesys, kad ESTT išaiškinimas aktualus ir Lietuvos Respublikoje
veikiančioms skolų išieškojimo įmonėms.
Labai svarbu pabrėžti, kad skolų išieškojimo veikla iki šiol teisiškai
nereglamentuota. Įmonių užsiimančių skolų išieškojimu V Į Registrų centro pažymose yra
užregistruota ne skolų išieškotojų veikla, o teisinė veikla (pagal Ekonominės veiklos rūšių
klasifikatorius 69.10). Tačiau į 69.10 klasę įeina: teisinis atstovavimas vienos šalies
interesams ginčuose su kita šalimi teisme ar kitose ginčus nagrinėjančiose institucijose,
dalyvaujant ar prižiūrint advokatūros nariams; konsultacijos ir atstovavimas civilinėse bylose;
konsultacijos ir atstovavimas baudžiamosiose bylose; konsultacijos ir atstovavimas darbo
ginčuose; bendrieji patarimai ir konsultacijos, rengimas teisinių dokumentų; steigimo
dokumentų: partnerystės sutarčių ar kitokių panašių, susijusių su bendrovių steigimu;
dokumentų, patentų ir autorių teisių; aktų, testamentų, įgaliojimų ir kt. dokumentų; kita
notarų, civilinės teisės notarų, antstolių, arbitrų, teismo ekspertų ir trečiųjų teismo teisėjų
veikla. Tačiau skolų išieškojimo veikla į 69.10 reglamentavimą nepatenka.
Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių Išieškojimo agentūrų ir kredito biurų
veikla patenka į klasę (82.91). Į šią klasę įeina: – išmokų pagal išieškojimus rinkimo ir
surinktų pinigų pervedimo klientams paslaugų, tokių kaip pinigų pagal vekselius ar
skolų išieškojimo paslaugos, veikla. Į šią veiklą niekaip nepatenka skolų išieškojimo
įmonių veikla – reikalavimo teisių pirkimo veikla kaip komercinė veikla. Skolų
išieškojimo įmonės sudaro pirkimo pardavimo sutartį, perka reikalavimo teisę sau, išieško
reikalavimą sau.
Pastebėtina, kad 2020 m. pabaigoje Lietuvoje buvo apie 150 skolų išieškotojų.
Visuomenei nesuprantama, kodėl skola parduodama pasipelnymo tikslams privačiam trečiam
asmeniui? Iš niekur atsiranda trečiasis asmuo nors pagrindinėje sutartyje tarp kreditoriaus ir
skolininko jo nėra ir sąlygos parduoti reikalavimo teisę sutartyje taip pat nėra. Visai neaišku,
kokiu būdu skolų išieškojimo įmonės sužino apie parduodamas skolas, kas jas pasirenka ir
pagal kokius skaidrius/neskaidrius principus pasirenka kreditorius.
Pabrėžtina, kad siekiant sąžiningos komercinės veiklos ir teisingumo, informavus
skolininką apie jo skolos pardavimą, turėtų būti suteikta teisė skolininkui nupirkti
skolą, kaip tokia teisė yra įtvirtinta kituose Lietuvos teisės aktuose: iki varžytinių turto
pardavimą parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui, taip pat iki varžytynių paskelbimo
dienos fizinis asmuo gali surasti ir pasiūlyti bankroto administratoriui turto pirkėją (FABĮ 27
str. 4 d.),be to, perkant nekilnojamąjį turtą pirmumo teisę turi asmenys, kurių nuosavybė
ribojasi su pardavėjo turtu. Remiantis šiais pavyzdžiais, siūlome teisės aktais įtvirtinti teisė
silpnajai pusei – skolininkui išsipirkti skolą už tą sumą, už kurią bus parduota skolų
išieškotojams.
Norime pabrėžti, kad nepritariame ir kategoriškai nesutinkame Lietuvos kreditų valdymo
įmonių asociacijos klaidinančiai pozicijai: 1) kad Įstatymo projektas nereikalingas, 2) kad
skolų išieškojimo veiklos licencijos suteikimo, licencijos galiojimo sustabdymo ir
panaikinimo tvarką, skolų išieškojimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę atliekant skolų
išieškojimo veiksmus klausimai jau yra reguliuojami kitais teisės aktais.
Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos kredito administratorių ir kredito pirkėjų
įstatymas (toliau – KAKPĮ) nustato licencijavimo tvarką, kredito administratorių ir kredito
pirkėjų priežiūrą bei atsakomybę vykdant kredito administravimą. Minėtas įstatymas
taikomas LR įsteigtiems kredito administratoriams, kurie vykdo kreditoriaus teisių pagal
neveiksnią kredito sutartį, sudarytą Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos
valstybėse narėse įsteigtų kredito įstaigų, administravimą kredito pirkėjų vardu. Tuo
tarpu Lietuvos skolų išieškojimo įmonių įstatymas skirtas verslo subjektams perkantiems ne
kredito įstaigų neveiksnia skolą (kreditą), o skolą, kurios mokėjimo terminas yra praleistas.
Dėl Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 punkte siūloma numatyti maksimalių skolos
išieškojimo išlaidų atlyginimo dydžių nustatymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks
reguliavimo poreikis reikalingas tik tada , jei bus atliekama išieškojimo paslauga
kreditoriaus vardu. Tačiau Skolų išieškojimo įmonės, Įstatymo projekte numatyta galimybė
ir fiziniams asmenims pirkti skolą, reikalavimo teisę sau, ir siekti komercinio pelno pačiam
asmeniui. Tuomet neaiškios Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 punkto ir 24 straipsnio
5 dalies nuostatas, kad Vyriausybei pavedama tvirtinti maksimalius skolų išieškojimo
išlaidų atlyginimo dydžius.
Taip pat siekiant nepažeisti vartotojų teisių dėl Įstatymo svarbos ir taip nuo 2016
metų vis nepriimant įstatymo siūlytina Įstatymo projekte nustatyti įsigaliojimo datą –
2026 m. sausio 1 d.
Pastebėtina, kad abu įstatymai yra reikalingi, kadangi esamas bendrasis teisinis
reguliavimas neužtikrina skolų išieškojimo įmonių veiklos kontrolės, priežiūros ir skolininkų interesų,
teisių apsaugos, todėl specialusis reglamentavimas Lietuvoje yra būtinas ir tikslingas.
Lietuvos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektas tobulintinas, reikalinga aiški
takoskyra su KAKPĮ.