Projekto „Vartotojų pasitikėjimo euru skatinimas“ veiklos ataskaita

Alvita Armanavičienė 

2015-04-04 03:15

Projekto „Vartotojų pasitikėjimo euru skatinimas“ veiklos ataskaita

Projekto „Vartotojų pasitikėjimo euru skatinimas“ veiklos ataskaita

Projekto „Vartotojų pasitikėjimo euru skatinimas“ veiklos ( 2014 liepos mėn. – 2015 m. sausio 31 d.) AtaskaitaPrioritetinė kryptis – „Priemonių, susijusių su euro įvedimu, įgyvendinimas skatinant sąžiningą kainų perskaičiavimą.“Projekto veiklos buvo vykdomos visoje Lietuvoje. Įgyvendinimo trukmė – nuo 30 dienų po to kai Europos Sąjungos Taryba priima sprendimą dėl neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso (2014 liepos mėn. iki 2015 m. sausio mėn. 31 d.).Tikslas – vartotojų ekonominių interesų apsauga įvedant eurą.Strateginis tikslas – sudaryti sąlygas aukštesnei vartotojų teisių apsaugos kokybei ir apsaugai įvedant eurą.Projektu siekiama didinti vartotojų ir verslo subjektų pasitikėjimą euru, skatinti sąžiningo verslo bei skaidresnę konkurenciją, stiprinti valstybinių, savivaldybių bei socialinių-ekonominių partnerių bendradarbiavimą.Tikslinės grupės – Lietuvos gyventojai (visi Lietuvoje gyvenantys žmonės, kurie naudojasi pinigais ir kuriuos nacionalinės valiutos pakeitimas paveiks tiesiogiai); žiniasklaida / žurnalistai; verslininkai, ūkininkai; atsakingos valstybės ir savivaldybių institucijos; rajonų gyventojai; vartotojų, kitos nevyriausybinės organizacijos, socialiniai partneriai.Nacionalinė vartotojų konfederacija – netiesioginė naudos gavėja.Pagrindinė veikla – bendradarbiaujant su valstybinėmis rinkos priežiūros institucijomis, savivaldybėmis, vartotojų organizacijomis bei kitais socialiniais-ekonominiais partneriais, prisidėti prie visuomenės informavimo kampanijos dėl euro įvedimo, užtikrinti sklandesnį informavimo apie euro įvedimą procesą vykdant vartotojų ir verslo įmonių konsultacijas bei stebėseną prekių ir paslaugų teikimo vietose.Dvidešimt penki atstovai – visuomeniniai kainų stebėsenos koordinatoriai bei šešiasdešimt penki stebėtojai (aktyviems vartotojams, kurie norėjo tapti visuomeniais stebėtojais, el.būdu buvo išsiųsti kainų stebėtojų pažymėjimai), bendradarbiaudami su savivaldybėmis, seniūnijomis, atsakingų valstybinių institucijų skyriais (VVTAT, VNMPI, VMVT) bei nevyriausybinėmis vietos organizacijomis, organizavo kainų stebėseną, skatino ūkio subjektus prisijungti prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą, dalyvavo Euro viešinimo kampanijos renginiuose, kvietė vietos bendruomenės narius aktyviau dalyvauti informavimo kampanijoje, platino leidinius skirtus gyventojams. Sukūrėme interneto svetainę – www.vartotojunaujienos.lt, kurioje talpinome aktualią vartotojams informaciją apie eurą, konsultavome vartotojus, vartotojai buvo kviečiami dalintis informacija apie kainas, informavome apie stebėsenos rezultatus, teikė pasiūlymus bei skundus, ypatingai atkreipiant dėmesį į „juodajame“ sąraše esančias įmones. Sulaukėme virš 2300 vartotojų apsilankymų svetainėje, kurių metu vartotojai paliko daugiau kaip 300 skundų ir komentarų.Kiekvieną mėnesį rengėme ir teikėme reikalaujamos formos ataskaitą Vastybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. (Pridedama).Paruošiama ir kainų stebėtojų koordinatoriams pateikiama informacinė medžiaga. (Pridedame).Kainų stebėtojai ir koordinatoriai informaciją teikė ir buvo konsultuojami telefonu, elektroniniu paštu, rašant komentarus ir skundus svetainėje www.vartotojunaujienos.lt. NVK projekto vadovas, administratorius, ekspertai, kainų stebėjimo koordinatoriai aktyviai bendradarbiavo su verslo subjektais, turinčiais prekybos ir paslaugų tinklus miestuose ir regionuose. Buvo bendrauta bei skatinta pasirašyti Geros verslo praktikos memorandumą prekybos centrus, Šilumos tiekėjus, Administravimo įmones, degalinių tinklus, vaistinių tinklus, kredito unijas ir pan.). Rezultatai ir projekto metu parengta informacija platinama spaudos pranešimų, pagalba. Paruošėme kaičiąją nuorodą „Vartotojų teisės“ su euro ženklu.Veiklos tęstinumas baigus įgyvendinti priemonių programą / projektą.NVK atstovai aktyviai dalyvavo „Vartotojų teisių apsaugos ir socialinių reikalų darbo grupės“ prie LR Socialinių reikalų ir darbo ministerijos kasmėnesinėje veikloje. (Priedai).1. Peržiūrėjome ir užfiksavome 1900 dažniausiai naudojamų produktų kainas pateiktas dažniausiai lankomuose maisto ir nemaisto prekybos tinkluose bei el.svetainėse. Rasti neatitikimai – prikabintoje lentelėje.2. Didžioji dalis vartotojų nusiskundimų/pastebėjimų dėl kainų padidėjimo (pagrįsto ir nepagrįsto) ir dėl neaiškaus kainų nurodymo. Vartotojus, ypač pagyvenusius, klaidina Litų ir Euro kainų žymėjimas, todėl jie pastebi, jog kainų eiliškumas, dydis, ryškumas, spalva ir kt. turėjo būti visur vienodi.3. 2014-10 ir 2014-11 mėnesiais tikrintus paslaugų teikėjus ir viena valiuta kainas nurodo 33 proc. visų (84) tikrintų, jų tarpe 12 proc tik litais ir 21 proc. tik eurais. 4. Iš 21 proc. kainas nurodžiusių tik eurais, kainos suapvalintos vartotojo nenaudai eurais arba pastebėta tendencija suapvalinti vartotojo nenaudai 88 proc., o 22 proc. kainas galima laikyti nesuapvalintomis (kai kaina yra pvz. du šimtai eur ir kaina nurodyta 199 eur).5. 72 interneto svetainės: 38,8 proc. kainos perskaičiuotos teisingai, kainų pakėlimo nepastebėta, 29,2 proc. nenurodytos abiem valiutomis, 30,6 proc. Kainos perskaičiavimas neatitinka teisės aktų reikalavimų – jų tarpe kainos pakeltos.6. Tikrinant įmonių interneto svetaines pastebėta, kad kainos yra apvalinamos sveikųjų kainų skaičių link atsisakant centų, to išdavoje kainos daugumoje atvejų pakeliamos, nes apvalinama ne vartotojo naudai. Pastebėtos įmonės, kurios suapvalino kainas eurais ir perskaičiavo kainas litais pagrindine kaina laikydamos eurais. Šiais atvejais kainos akivaizdžiai suapvalintos ne vartotojo naudai ir pakeltos. Viešinimo veiklos: Spaudos pranešimas BNS, 2014-06-19. TV Info diena – 2014-06-19. TV Info diena -2014-10-10. TV „Yra kaip yra”. Lietuvos radijas, 2014-10-14. Laida euro klausimais. Radijas „Laisvoji banga”, 2014-10-14, Laida „Vektorius”.(apie Eurą). Lietuvos Žinios „Vartotojai skrupulingai skaičiuoja kainas” 2014-09-06. Interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose – virš 20. Organizuoti susitikimai Kaišiadorių, Jurbarko, Mažeikių Trečio amžiaus universiteto klausytojams. Atmintinė vartotojui išsiųsta daugiau nei 30 000 elektroniniais adresais fiziniams asmenims. Pagaminta kaičioji nuoroda „Vartotojų teisės” su Euro ženklu ir ją patalpinti savo svetainėse pasiūlyta 1000-iui el.parduotuvių. Parengti puslapiai studentų vikyje apie Euro monetas. Kiekvieno dokumento peržiūrų skaičius matomas puslapio apačioje.Euras – 600 – http://studento.vikis.lt/wiki/index.php/EurasEurų banknotai – 355 – http://studento.vikis.lt/wiki/index.php/Euro_notesEurų monetos – 1 658 – http://studento.vikis.lt/wiki/index.php/Euro_monetosReversų katalogai:EUR ct (visų monetų revesrų vaizdai) – 84 -http://studento.vikis.lt/wiki/index.php/EUR_ct1ct – 5172ct – 1785ct – 19510ct – 15620ct – 14250ct – 1631€ – 1642€ – 164Žr.: http://studento.vikis.lt/wiki/index.php/Kategorija:Euro (Pridėta).Eur (Nukreipta iš Euras) Euras (€, Euro, EUR) – daugumos Europos Sąjungos šalių bendra valiuta, kuria naudojasi apie 340 mln. žmonių. Taip pat žr.: Eurų banknotai, Eurų monetos. Eurą įsivedusios šalysEuras yra oficiali 19 iš 28 ES valstybių narių valiuta. Visos šios šalys kartu vadinamos euro zona: Airija, Austrija, Belgija, Estija, Graikija, Italija, Ispanija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Vokietija. Dar kelios valstybės naudoją eurą pagal susitarimą su Europos Sąjunga arba vienšališkai, be susitarimo. (Apie tai žr. žemiau.) Eurą naudojančios šalys(Valstybių pavadinimai – nuorodos į kiekvienos valstybės apyvartinių monetų vaizdus.) 1. Airija, ES nuo 1973 m., eurai nuo 2002 m.1 o 2. Andora, 2011-06-30 susitarimas o2 3. Austrija, ES nuo 1995 m., eurai nuo 2002 m.1 o 4. Belgija, ES nuo 1957 m., eurai nuo 2002 m.1 o 5. Estija, ES nuo 2004 m., eurai nuo 2011 m. o 6. Graikija, ES nuo 1981 m., eurai nuo 2002 m. o1 7. Ispanija, ES nuo 1986 m., eurai nuo 2002 m. o1 8. Italija, ES nuo 1957 m., eurai nuo 2002 m. o1 9. Juodkalnija 3 10. Kipras, ES nuo 2004 m., eurai nuo 2008 m., o 11. Kosovas 3 12. Latvija, ES nuo 2004 m., eurai nuo 2014 m., o 13. Lietuva, ES nuo 2004 m., eurai nuo 2015 m., o 14. Liuksemburgas, ES nuo 1957 m., eurai nuo 2002 m.1 o 15. Malta, eurai nuo 2008 m., o 16. Monakas o2 17. Nyderlandai, ES nuo 1957 m., eurai nuo 2002 m.1 o 18. Portugalija, ES nuo 1986 m., eurai nuo 2002 m.1 o 19. Prancūzija, ES nuo 1957 m., eurai nuo 2002 m.1 o 20. San Marinas o2 21. Slovakija, ES nuo 2004 m., eurai nuo 2009 m. o 22. Slovėnija, ES nuo 2004 m., eurai nuo 2007 m., o 23. Suomija, ES nuo 1995 m., eurai nuo 2002 m.1 o 24. Vatikanas o2 25. Vokietija, ES nuo 1957 m., eurai nuo 2002 m.1 o _______________ o – Nuoroda į šalies monetų sąrašą ECB. 1 – Nurodyta data, kada grynieji eurai pakeitė nacionalinę valiutą. 1999-01-01 įvesta euro valiuta, kuri pirmuosius trejus metus buvo naudojama tik apskaitai. Grynieji eurai 2002-01-01 nustatytu kursu pakeitė nacionalinių valiutų banknotus ir monetas. 2 – Mažosios valstybės Andora, Monakas, San Marinas ir Vatikanas naudoja euro valiutą pagal oficialų susitarimą su Europos Bendrija. 3 – Juodkalnija ir Kosovas naudoja euro valiutą be oficialaus susitarimo. Euro įvedimą atidėjoDevynios Europos Sąjungos narės 2015 m. dar nėra įsivedusios euro. Euro įvedimą atidėjo• Bulgarija (ES nuo 2007 m., ketina įvesti eurą 2016 m.), • Čekija (ES nuo 2004 m., ketina įvesti eurą 2017 m.), • Kroatija (ES nuo 2007 m., ketina įvesti eurą 2019 m.), • Lenkija (ES nuo 2004 m., ketina įvesti eurą 2020 m.), • Rumunija (ES nuo 2007 m., ketina įvesti eurą 2019 m.), • Vengrija (ES nuo 2004 m., ketina įvesti eurą 2020 m.). ES sutarties išimtis leidžia neįsivesti euro• Danija (ES nuo 1973 m., sutarties išimtis leidžia neįsivesti euro, 2000 m. rugsėjį referendume atsisakė įvesti eurą), • Jungtinė Karalystė (ES nuo 1973 m., sutarties išimtis leidžia neįsivesti euro), • Švedija (ES nuo 1995 m., sutarties išimtis leidžia neįsivesti euro). Euras LietuvojeLietuva įsivedė eurą 2015-01-01. Kai kurie prekybos tinklai jau dešimtmetį ant kainų etikečių nedideliais skaičiais nurodydavo ir kainas eurais. Pusmetį prieš euro įvedimą visiems tapo privaloma nurodyti kainas dviem valiutomis – šis reikalavimas galios vienerius metus. Euro įvedimo tvarką Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas (Teisės aktų registras, 2014-04-29, Nr. 2014-04875). Euro įvedimą Lietuvoje nuo 2015-01-01 palankiai ir labiau palankiai gruodį vertino 60 % Lietuvos gyventojų. Per mėnesį, nuo lapkričio iki gruodžio tokių padaugėjo 7 procentiniais punktais (lbank.lt, pdf). VLKK apie euro pavadinimąValstybinė lietuvių kalbos komisija 2004-10-28 nutarimu Nr. N-10 (99) nustatė, kad Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas lietuvių bendrinėje kalboje turi būti vartojamas adaptuotas – su lietuviškomis linksnių galūnėmis: eũras, eũro, eũrui, eũrą, eurù, eurè, eũrai, eũrų, eũrams, eurùs, eũrais, eũruose. 2014-01-30 nutarimas papildytas pastaba (nutarimas Nr. N-2 (151)): „Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas euro, Lietuvos Respublikos teisės aktuose vartojamas vietoj vardininko formos euras, turi būti išskiriamas kaip kitos kalbos žodis (paprastai pasviruoju šriftu).“ („Euro“ ar „euras“?, VLKK) NuorodosOficialios svetainės: • Euro, ECB: European Central Bank. • Euro zonos žemėlapis, ECB: European Central Bank. • Euras, Europa.eu Kiti šaltiniai: • Euras, Vikipedija Eurų monetos: 1ct | 2ct | 5ct | 10ct | 20ct | 50ct | 1€ | 2€ | * Mykolas Okulič-Kazarinas, Nacionalinė vartotojų konfederacija :Eurų monetos (Nukreipta iš Euro monetos) Šimtoji euro dalis yra centas (arba euro centas, jei reikia atskirti nuo kitų centų). Eurų monetų, kitaip nei banknotų, leidyba priklauso euro zonos šalių, o ne Eurosistemos kompetencijai. Nacionalinės pusės vaizdų rinkiniaiEurų monetos: 1ct | 2ct | 5ct | 10ct | 20ct | 50ct | 1€ | 2€ | Visos Euro monetų sąrašas 1, 2, 5 euro centai, aversas, Lietuva, 2015.• Vario spalvos: • 1ct, 16,25 mm, 1,67 mm, 2,3 g. (ECB) • 2ct, 18,75 mm, 1,67 mm, 3,06 g. (ECB) • 5ct, 21,25 mm, 1,67 mm, 3,92 g. (ECB) 10, 20, 50 euro centų, aversas, Lietuva, 2015.• Aukso spalvos • 10ct, 19,75 mm, 1,93 mm, 4,1 g. (ECB) • 20ct, 22,25 mm, 2,14 mm, 5,74 g. (ECB) • 50ct, 24,25 mm, 2,38 mm, 7,8 g. (ECB) 1 ir 2 eurai, aversas, Lietuva, 2015.• Dviejų metalų • 1€, 23,25 mm, 2,33 mm, 7,5 g. (ECB) • 2€, 25,75 mm, 2,2 mm, 8,5 g. (ECB) Euro monetų nenaudojimasSmulkiausios eurų monetos (1ct, 2ct) įvestos siekiant kuo tiksliau perkaičiuoti kainas įvedant eurą, tačiau kai kurie parduotuvių savininkai teigia, kad jiems neapsimoka aptarnauti tokias smulkias monetas. Nyderlandai ir suomiai kainas apvalino iki artimiausių 5ct – tai vadinama švedišku apvalininmu (Swedish rounding). • Euro coins / Price rounding, Vikipedija Vaizdai ant euro monetųPirma monetos pusėVisų monetų reversas yra vienodas (žr.: Bendrosios pusės, ECB). Antra monetos pusėMonetos aversą pasirenka kiekviena valstybė. Monakas, San Marinas ir Vatikanas, sudarę atitinkamas sutartis su ES taip pat gali išleisti savo eurų monetas. Lietuviškų monetų antra pusė yra panaši į buv. litus ir litų centus – su Vytimi. 1. Airija, eurai nuo 2002 m. 2. Andora, 2011-06-30 susitarimas 3. Austrija, eurai nuo 2002 m. 4. Belgija, eurai nuo 2002 m. 5. Estija, eurai nuo 2011 m. 6. Graikija, eurai nuo 2002 m. 7. Ispanija, eurai nuo 2002 m. 8. Italija, eurai nuo 2002 m. 9. Kipras, eurai nuo 2008 m. 10. Latvija, eurai nuo 2014 m. [1] 11. Lietuva, eurai nuo 2015 m. [2] 12. Liuksemburgas, eurai nuo 2002 m. 13. Malta, eurai nuo 2008 m. 14. Monakas 15. Nyderlandai, eurai nuo 2002 m. 16. Portugalija, eurai nuo 2002 m. 17. Prancūzija, eurai nuo 2002 m. 18. San Marinas 19. Slovakija, eurai nuo 2009 m. 20. Slovėnija, eurai nuo 2007 m. 21. Suomija, eurai nuo 2002 m. 22. Vatikanas 23. Vokietija, eurai nuo 2002 m. Proginės monetosTaip pat apyvartoje pasitaiko proginių 2€ monetų. Jos yra teisėta atsiskaitymo priemonė visoje euro zonoje. Tai reiškia, kad jos gali būti naudojamos ir turi būti priimamos atsiskaitant kaip visos kitos eurų monetos. NuorodosOficialios svetainės: • Monetos, ECB: European Central Bank. Kiti šaltiniai: • Eurų monetos, Vikipedija • Notre monnaie depuis le 1er Janvier 2002, www.cruells.fr Eurų monetos: 1ct | 2ct | 5ct | 10ct | 20ct | 50ct | 1€ | 2€ | * Mykolas Okulič-Kazarinas, Nacionalinė vartotojų konfederacija Kategorijos: Euro | Numizmatika EUR ct • Euro monetų visų šalių aversai • Euro monetų visų nominalų reversai Eurų monetų reversas Eurų monetų aversasArklys arba raitelis ant euro monetos Graikija 2€ Italija 50ct Lietuva 1ct, 2ct, 5ct Lietuva 10ct, 20ct, 50ct, 1€, 2€ Monakas 10ct, 20ct, 50ct Slovėnija 20ct Geografija: žemėlapis ar kalno viršūnė ant euro monetos Estija 1ct, 2ct, 5ct, 10ct, 20ct, 50ct, 1€, 2€ Slovakija 1ct, 2ct, 5ct Slovėnija 50ct Augalas ant euro monetos Austrija 1ct Austrija 2ct Austrija 5ct Suomija 2€ Vokietija 1ct, 2ct, 5ct Gyvūnas, stilizuotas paukštis arba mitinė būtybė ant euro monetos Andora 1ct, 2ct, 5ct Graikija 1€ Kipras 1ct, 2ct, 5ct Slovėnija 1ct Suomija 1ct, 2ct, 5ct, 10ct, 20ct, 50ct Suomija 1€ Vokietija 1€, 2€ Statinys ant euro monetos Andora 10ct, 20ct, 50ct Andora 1€ Austrija 20ct Austrija 50ct Austrija 10ct Italija 1ct Italija 2ct Italija 5ct Ispanija 1ct, 2ct, 5ct Ispanija 1ct, 2ct, 5ct San Marinas 1ct San Marinas 5ct San Marinas 10ct San Marinas 50ct San Marinas 2€ Slovakija 10ct, 20ct, 50ct Slovėnija 10ct Slovėnija 2ct Malta 1ct, 2ct, 5ct Vokietija 10ct, 20ct, 50ct Laivas ant euro monetos Graikija 1ct Graikija 2ct Graikija 5ct Kipras 10ct, 20ct, 50ct Žmogus visu ūgiu ant euro monetos Italija 1€ Italija 20ct Prancūzija 10ct, 20ct, 50ct Slovėnija 5ct San Marinas 2ct Portretas ant euro monetosProfiliu kairėn Belgija 1ct, 2ct, 5ct, 10ct, 20ct, 50ct, 1€, 2€ Belgija 1ct, 2ct, 5ct, 10ct, 20ct, 50ct, 1€, 2€ Italija 2€ Vatikanas 1€, 2€ Vatikanas 1ct, 2ct, 5ct Vatikanas 1ct, 2ct, 5ct Vatikanas 10ct, 20ct, 50ct Siluetas kairėn Nyderlandai 1ct, 2ct, 5ct, 10ct, 20ct, 50ct Nyderlandai 1€, 2€ Slovėnija 2€ Iš priekio kairėn Austrija 2€ Graikija 50ct Ispanija 10ct, 20ct, 50ct Ispanija 10ct, 20ct, 50ct Ispanija 1€, 2€ Ispanija 1€, 2€ Italija 10ct Prancūzija 1ct, 2ct, 5ct San Marinas 20ct Slovėnija 1€ Tiesiai iš priekio Vatikanas 10ct, 20ct, 50ct Iš priekio dešinėn Austrija 1€ Graikija 20ct Graikija 10ct Vatikanas 1ct, 2ct, 5ct Vatikanas 10ct, 20ct, 50ct Vatikanas 1€, 2€ Vatikanas 1€, 2€ Profiliu dešinėn Belgija 10ct, 20ct, 50ct Belgija 1ct, 2ct, 5ct Belgija 1€, 2€ Liuksemburgas 1€, 2€ Liuksemburgas 1ct, 2ct, 5ct Latvija 1€, 2€ Liuksemburgas 10ct, 20ct, 50ct Monakas 1€ Monakas 2€ Monakas 1€, 2€ Nyderlandai 1ct, 2ct, 5ct, 10ct, 20ct, 50ct Nyderlandai 1€, 2€ Herbas su skydu arba karūna ant euro monetos Andora 2€ Latvija 1ct, 2ct, 5ct Latvija 10ct, 20ct, 50ct Malta 10ct, 20ct, 50ct Monakas 1ct, 2ct, 5ct Monakas 1ct, 2ct, 5ct Monakas 10ct, 20ct, 50ct San Marinas 1€ Vatikanas 1ct, 2ct, 5ct, 10ct, 20ct, 50ct Vatikanas 1€, 2€ Kryžius ant euro monetos Kipras 1€, 2€ Malta 1€, 2€ Slovakija 1€, 2€ Portugalija 1ct, 2ct, 5ct Kitos eurų monetos Airija 1ct, 2ct, 5ct, 10ct, 20ct, 50ct, 1€, 2€ Portugalija 10ct, 20ct, 50ct Portugalija 1€, 2€ Prancūzija 1€, 2€ Eurų monetos: 1ct | 2ct | 5ct | 10ct | 20ct | 50ct | 1€ | 2€ | * Mykolas Okulič-Kazarinas, Nacionalinė vartotojų konfederacija Nacionalinės vartotojų konfederacijos prezidentas Kornelijus Papšys