Pilietinė visuomenė kuriama ne konferencijose ir prabangiuose viešbučiuose

2017-05-17

Šiemet Europos socialinio fondo agentūra prie VRM pakvietė nevyriausybines organizacijas (NVO) teikti paraiškas konkursui dėl „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos“. Konkurso sąlygose nurodyti keliami reikalavimai  Pareiškėjui, vienas kurių – pareiškėjo vidutinės metinės pajamos per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo pareiškėjo įregistravimo Juridinių asmenų registre turi būti ne mažesnės kaip 30 tūkst. Eurų.

Minėtos agentūros koordinavimo grupės nariai mano, kad pajamų dydis yra vienas iš objektyvių rodiklių, rodančių pareiškėjo gebėjimą administruoti tokio dydžio lėšas.

Tačiau Lietuvoje veikia apie 17000 NVO. Daugelio jų veiklos apyvarta per metus tesiekia vos 10 tūkst. eurų. Akivaizdu, jog šiuo atveju Agentūros nustatytas 30 tūkst. eurų pajamų kriterijus prilygsta sąlygoms, kuriomis dažniausiai piktnaudžiaujama viešųjų pirkimų srityje, kai siekiama naudos konkrečiai įmonei arba organizacijai, nes Agentūros nurodytą lėšų apyvartą pasiekti gali labai ribotas NVO skaičius.

Nevyriausybininkų nuomone, tokio dydžio finansinis reikalavimas konkurso sąlygose  diskriminuoja daugumą Lietuvos NVO, kurios aktyviai dalyvauja kurdamos pilietinę visuomenę, bet verčiasi labdaros būdu gautomis lėšomis. Kadangi NVO nėra pelno siekiantys juridiniai asmenys (jų tikslas nėra pasiekti ir viršyti 30 tūkst. eurų apyvartą per metus), dauguma jų objektyviai niekada neatitiks Agentūros keliamų kriterijų. Tai reiškia, kad paramą visada gaus tik didžiosios šalies NVO.

Kilus viešam nepasitenkinimui gegužės 16 d. Vidaus reikalų ministerijoje grupė visuomenininkų susitiko su viceministru Giedriumi Surpliu. Jie patvirtino, kad kai kurios sisteminėmis tapusios NVO nuolat gauna užsienio rėmėjų subsidijas ir paramą ne dėl pilietinės visuomenės kūrimo, o dėl visai kitų tikslų.  Jos atitinka Agentūros keliamus kriterijus, o savanorystės pagrindu veikiančios NVO pagal konkurso sąlygas su jomis rungtyniauti paprasčiausiai neturi jokių galimybių. Tokiu būdu žmonių pilietiškumas, bendruomeniškumas, paremtas savanoryste, yra išstumiami į užribį, o į pirmąjį planą iškeliami NVO komerciniai gebėjimai generuoti ir įsisavinti lėšas. Tai prieštarauja NVO paskirčiai kurti pilietinę visuomenę. Visuomenei yra žinoma grupė  organizacijų, kurios įgudo rengti projektus ir įsisavinti lėšas, prabangiuose kurortų viešbučiuose organizuoti  tariamus mokymus ir konferencijas su baseinais ir pirtimis. Paprastai tokiuose renginiuose dalyvauja ta pati siaura asmenų grupė, suinteresuota paramos lėšų įsisavinimu,o savanorystės ir pilietiškumo skatinimu.

Viceministras G.Surplys patikino, kad NVO lėšų administravimo gebėjimai negali būti patikrinti be tam tikrų keliamų reikalavimų.-Juk organizacija gavusi Agentūros lėšas, paprasčiausiai gali „išnykti“,-sakė jis.

Tačiau visuomenininkai mano, jog NVO patikimumą galima nustatyti ir pagal viešajame registre esančius duomenis, t.y. pagal NVO įsteigimo datą, jos gyvavimo laikotarpį, pagal narystę, bei vykdomą finansinę veiklą, kuri nebūtinai privalo siekti 30 tūkst. eurų per metus. Akivaizdu, kad NVO veiklos finansinis kriterijus konkursų sąlygose negali būti laikomas lemiamu. Daug svarbiau vertinti organizacijų indėlį pagal jų pateiktus siūlymus įstatymo projektams, pagal surengtus labdaros ir paramos renginius, atstovavimą visuomenei teismuose ginant viešąjį interesą ir kt. Projektų atrankos kriterijai turi būti objektyvūs ir pasiekiami daugumai, o ne siaurai NVO grupei. Kriterijai turi įgalinti visas NVO veikti vienodomis sąlygomis be jokios diskriminacijos. Šiuo atveju projektas, skirtas šviesti piliečius ir būti labiau nepakantiems korupcijai, privalo reprezentuoti objektyvų valstybės požiūrį į visas Lietuvos NVO, nes korupcijai nugalėti būtina ne siauros  NVO grupės, o visuotinė visuomenės parama, kurios objektyviai nepajėgs atlikti kelios organizacijos. Todėl minėtas Agentūros finansinis NVO atrankos kriterijus yra keistinas – juo keliamas netiesioginis tikslas yra saugus ES lėšų įsisavinimas, o ne visuotinė kova su korupcija.

Susitikimo metu sutarta, kad visuomenininkai pateiks siūlymus atrankos kriterijams pakeisti. Dėl to galutinį sprendimą priims 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos komitetas.

„Pozicijos“ inform.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *