Dėl padėties liberalizuojamoje elektros rinkoje ir pasekmių buitiniams elektros vartotojams

Mes, žemiau pasirašiusios buitinių elektros vartotojų interesus atstovaujančios ar juos ginančios
organizacijos siūlome Vyriausybei:
1) Pripažinti, kad mūsų šalies energetika yra atsidūrusi krizinėje padėtyje. Energijos ir kuro
rinkos yra smarkiai išbalansuotos, o įprastinių konkurencinių mechanizmų poveikis
kainoms labai ribotas ir nepakankamas rinkos savireguliacijai. Todėl reikalingas didesnis
tiesioginis Vyriausybės įsikišimas į energetikos reguliavimą.
Nord Pool biržoje elektros kainos auga kasdieną ir neprognozuojamais tempais, dėl ko mažiau
įžvalgūs nepriklausomi elektros tiekėjai jau priversti bankrutuoti („Vilniaus elektra“, „Perlas
energija“). Tūkstančiai buitinių elektros vartotojų atsidūrė nežinioje. Praktiškai VISI buitiniai
elektros vartotojai neturi net minimumo žinių, reikalingų pasvertam ir apdairiam nepriklausomo
tiekėjo pasirinkimui, o visa „šviečiamoji“ informacija, kurią jie iki šiol gavo iš valstybės
institucijų ir pačių tiekėjų kvalifikuotina tik kaip paviršutiniška ir šališka reklama.
2) Atidėti III elektros rinkos liberalizavimo etapo terminą iki kitų metų vidurio.
Esamomis sąlygomis liberalizavimo kampanija nebeturi prasmės. Konkurenciniai mechanizmai
yra efektyvūs tada, kai rinkos žaidėjų pajėgumas bent jau palyginamas. Šiuo metu pačiu
aktyviausiu „žaidėju“ yra karas Ukrainoje ir su tuo susijęs Europos šalių embargo Rusijos naftai
ir dujoms. Tai force majeure situacija, kelianti klausimą „kaip reikės išgyventi ateinančią
žiemą?“. Vyriausybė privalo laikinai keisti strategiją iki tol, kol rinkose atsiras bent kiek
stabilizacijos požymių ir bus galima vėl aktyvuoti konkurencinį mechanizmą.
3) Vyriausybei sudaryti susitarimą su biokuro tiekėjais iki šildymo sezono pabaigos,
nustatant jame biokuro kainų lubas ir apribojimus biokuro eksportui.
Dar neseniai biokuro tiekėjai importuodavo 40% pigesnio biokuro iš Baltarusijos. Šiuo metu šis
importas užsidarė, tačiau eksportas išliko nemažose apimtyse. Tai smarkiai padidino biokuro
kainą vidaus rinkoje, kas persiduos į šilumos kainas. Pripažįstant biokuro tiekėjų teisę siekti
maksimalaus pelno, Vyriausybei reikia tartis dėl abiem pusėm priimtino sprendimo. Esant
principiniams nesutarimams, Vyriausybei gali tekti įvesti laikinus vienašališkus apribojimus iki
kitų metų pavasario.
4) Pavesti AB ESO vykdyti visuomeninio tiekėjo funkciją iki kitų metų vidurio.
UAB „Ignitis“ negali būti ir nepriklausomu ir visuomeniniu tiekėju. ESO tektų aptarnauti visus
nepasirinkusius tiekėjo buitinius elektros vartotojus. ESO darbui nesunku pajungti visą reikalingą

infrastruktūrą, įskaitant hidroelektrines, Elektrėnų elektrinę. Visuomeninis tiekėjas privalo
panaudoti šią infrastruktūrą elektros kainai minimizuoti.
5) Visu pajėgumu pajungti Kruonio HAE elektros kainai sumažinti.
Kruonio HAE sudaro geras galimybes iš biržos perkamai, taip pat saulės, vėjo energijai kaupti
hidroenergijos pavidalu ir atiduoti ją į tinklą piko valandomis. 900 MW galia gali būti
atiduodama į tinkle 12 val laikotarpiu, kas sudaro apie trečdalį viso šalies paros elektros poreikio.
Nors grąžinama 74% sukauptos energijos, tačiau valandiniai kainų svyravimai biržoje skiriasi
apie 3-4 kartus, todėl sumaniai išnaudojant šį rezervą, kurio neturi kitos Baltijos šalys, galima
būtų pirkti iš biržos mažesnėmis kainomis.
6) Nepriklausomi elektros tiekėjai privalėtų vartotojams siūlyti daugiau diversifikuotų
rizikos atžvilgiu planų.
Šiandien visa rizika dėl neprognozuojamų elektros kainų pokyčių tenka arba tiekėjui (fiksuotas
tarifas), arba vartotojui (kintamas tarifas). Kombinuotas tarifas (pav., 50% tarifo yra fiksuota
dalis, kita 50% – kintama dalis) padidintų tiekėjo saugumą ir kartu nesumažintų jo motyvo pirkti
geriausia kaina biržoje. Taip pat pusė rizikos atitektų vartotojui, kuris aktyviau dalyvautų rinkoje,
o ne vien tik pasyviai mokėtų pagal fiksuotą tarifą.
7) Įtraukti vartotojų NVO į buitinių elektros vartotojų švietimą. Skirti valstybės arba
valstybinių energetikos įmonių lėšų skubiai vykdomiems kvietimams pasitelkti NVO
švietimo tikslams.
Vartotojų švietimas, kurį iki šiol vykdė valstybės institucijos (VERT, Energetikos ministerija)
laikytinas bankrutavusiu. Paviršutiniškos žinios, kurių negalima laikyti net įžanga į vartotojui
reikalingą minimumą, sukūrė nežinios ir klaidžiojimo elektriniuose labirintuose situaciją. „Kokį
tiekėją rinktis ir kaip“ tapo šių metų klausimu-hitu, į kurį bandė atsakyti net „Dviračio žinios“.
Valstybės institucijos turi labai ribotas galimybes tokiems mokymams, jos užkrautos darbu. Patys
nepriklausomi tiekėjai suinteresuoti vartotojui pateikti šviesų rytdienos paveikslą, jo laukiantį, jei
tik jis pasirinks šitą tiekėją. Tai ne daugiau kaip reklama, nutylinti daug esminių momentų,
kuriuos vartotojas privalo žinoti.
NVO neturi šių trūkumų. Jos gali skirti daugiau laiko, ieško savo žinių ir patirties pritaikymo, yra
bešališkos ir orientuojasi į vartotoją. Tačiau iki šiol šiems dalykams dėmesys neskiriamas ir šis
rezervas neišnaudojams.

Nacionalinės vartotojų konfederacijos tarybos prezidentė Alvita
Armanavičienė
Vilniaus Bočių draugijos pirmininkė Vilija Turienė

Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos energetikos ekspertas Rimantas
Zabarauskas

2022 08 10

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *